2022–2030 metų Plėtros programos valdytojos Lietuvos respublikos Susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programoje identifikuota (1) problema – “neišnaudojamas susisiekimo sistemos potencialas kurti didesnę sektoriaus vertę, didinant susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir teikiant paslaugas”, kurios sprendimui iškeltas uždavinys (5.4) “Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę”. Daugiau kaip 80 % tarptautinės prekybos prekėmis apimties gabenama jūra, o daugumoje besivystančių šalių šis procentas dar didesnis. Taigi, tarptautinės prekybos kontekste jūrų transportas yra tarptautinės prekybos bei pasaulio ekonomikos pagrindas ir viena svarbiausių transporto rūšių pasaulinėje tiekimo grandinėje, o jūrų uostai – vieni pagrindinių tiekimo mazgų, kurių konkurencingumas priklauso nuo jų gebėjimo diegti inovacijas ir technologines, organizavimo bei valdymo naujoves, reaguojant į besikeičiančias pasaulinės rinkos sąlygas. 2018 m. visų rūšių transportu, įskaitant jūrų transportą, buvo pervežta 165,2 mln. tonų krovinių, o tai yra 43,4% daugiau nei 2010 m. ir 10,3% daugiau nei 2017 m. Tačiau pastebimas 1,6% mažėjimas krovinių vežime jūrų transportu, palyginti su 2017 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2018 m. buvo perkrauta 56,2 mln. tonų krovinių, o tai yra 6,2% daugiau nei 2017 m. Krovinių konteineriuose, krovininėse kelių transporto priemonėse ir prekiniuose vagonuose perkrauta 10,1 mln. tonų krovinių, tai sudaro 17,9% visų perkrautų krovinių, ir šis skaičius padidėjo 32,9% palyginti su 2017 m. Reikia pripažinti, jog šiuolaikiniame jūriniame pasaulyje laivų dydis didėja, gyventojų skaičius auga, uostai tampa sausakimši, o globalizuotoje ekonomikoje prekės turi judėti greičiau. Uostų verslo veikla nuolat keičiasi, o išmaniosios technologijos, tokios kaip automatizacija ir robotizacija, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, dideli duomenys, virtuali realybė ir 5G, skatina uosto inovacijas visame pasaulyje. Prognozuojama, kad po mažiau nei 10 metų laivai plauks autonomiškai, todėl tapti išmaniais nebėra tik galimybė, tai jau tampa būtina sąlyga, norint išlikti konkurencingais laivybos rinkoje. Rinka nuolat auga, perkrovimų skaičius didėja, todėl konkurencija tarp uostų tampa vis svarbesnė. Net ir darant kuklias ekonomikos augimo prielaidas, tikimasi, kad iki 2030 m. uosto krovos apimtys padidės 50 % , o sparčiai augančio konteinerių srauto atveju - dar daugiau. Kad būtų galima įveikti prognozuojamą augimą, sprendimus reikia priimti šiandien, kad jie duotų rezultatų po 5-15 metų. Jei ES nesiims veiksmų šiandien, ekonomikos augimui kils grėsmė dėl perkrovos rizikos ir labai didelių išorės sąnaudų, ypač uostamiesčiuose ir aplinkinėse vietovėse. Didžiausi krovinių kiekiai pervežami tinklinių keltų kompanijų. Reikia pripažinti, kad šie svarbiausi uostų veiklos dalyviai, susiduria su dideliais iššūkiais, siekdami efektyviai pakrauti automobilius, furgonus ir sunkvežimius į keltus. Esami metodai, labiau, paremti darbuotojų patirtimi ir intuicija, nėra efektyvūs ir gali sąlygoti netinkamą krovinių išdėstymą, ko pasėkoje galimos techninės avarijos ir saugumo rizikos augimas, neoptimalų turimo sandėliavimo (pervežimui) ploto išnaudojimą ir iš to sekančius galimų pajamų praradimus, paklausos augimą, dėl to augančias eiles ir kylantį klientų nepasitenkinimą, neigiamo poveikio aplinkai didėjimą, kuomet reikalingas didesnis kiekis jūrinio transporto tam pačiam krovinių kiekiui transportuoti. Akivaizdu, kad norint prisitaikyti prie nuolat didėjančios apimties ir pagerinti keltų krovos darbą, būtina ieškoti sprendimų veiklai pagerinti. Tokias galimybes sukuria besivystančios naujos technologijos, galinčios padėti tiek patiems uostams, tiek juose veikiantiems žaidėjams tapti efektyvesniais logistikos ir aplinkosaugos požiūriu. Siekdama atliepti naujus rinkos dalyvių poreikius, UAB Transmobis, turinti patirtį uostų valdymo išmanių sprendimų kūrime, numato įgyvendinti projektą „Išmanios ratinių transporto priemonių talpinimo kelte ir eilių valdymo sistemos sukūrimas“, kurio įgyvendinimo metu bus sukurta išmani keltų krovos valdymo sistema, skirta ratinių transporto priemonių talpinimo kelte ir jų eilių valdymui, leisianti optimizuoti keltų krovos procesus, sutaupyti lėšas, uždirbti daugiau pajamų (ir sumokėti daugiau mokesčių) bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai, mažinant į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Numatomas įgyvendinti projektas prisidės prie naujo aukštos pridėtinės vertės produkto kūrimo, jo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose dalyvaus mokslo ir studijų institucijos - VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas mokslininkai, kurie turės lygiavertes teises į sukurtus MTEP veiklos rezultatus, sukurtas produktas bus išbandytas su testine vartotojų grupe ir paruoštas galutinio produkto versijos užbaigimui ir paleidimui į pardavimą bei galutiniam vartojimui. Įgyvendinant projektą nebus pažeisti nustatyti horizontalieji prioritetai ir su jais susijusios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principas; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumas ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (įgyvendinant veiklas vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.). Laikantis darnaus vystymosi HP, įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, siekiama naudoti atsinaujinančius išteklius bei užtikrinti pakartotinį resursų panaudojimą. Vykdant projektines veiklas, bus laikomasi lygybės, įtraukties ir nediskriminavimo principų. Suplanuotos Projekto veiklos tiesiogiai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) principo įgyvendinimo, kadangi įgyvendinant projektą numatomas išmanios transporto sistemos, padėsiančios skaitmenizuoti keltų krovos valdymo procesą, sukūrimas, testavimas ir vystymas, bus vykdomos MTEP veiklos, numatytas bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucija. Tiek pareiškėjas, tiek partneris turi patirtį MTEP projektų ir veiklų įgyvendinime ir kasmet deklaruoja Valstybės duomenų agentūrai MTEP veiklai skirtas lėšas. Projektas atitinka projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Atitiktis reikšmingos žalos nedarymo HP detalizuojama kartu su Projekto įgyvendinimo planu teikiamame Aprašo 1 priede. Projektas niekaip neapriboja ir įgyvendinamas, neprieštaraujant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms.