Projektu „Įtraukianti bendruomenė: nuo informavimo iki dalyvavimo“ sprendžiamos Marijampolės miesto 2024–2029 m. vietos plėtros strategijoje identifikuotos socialinės problemos, susijusios su didėjančia socialine atskirtimi, nepakankamu gyventojų įsitraukimu į bendruomeninį gyvenimą, socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka, ribotu sociokultūrinių veiklų prieinamumu, informacijos apie paslaugas trūkumu bei silpnais socialiniais ryšiais. Projektas tiesiogiai prisideda prie VPS identifikuotų problemų SI-1 (didėjanti socialinė atskirtis), SI-4 (informacijos apie paslaugas trūkumas), SI-6 (socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka), SI-12 (nepakankamos sociokultūrinės veiklos), SI-19 (nepakankamas gyventojų įsitraukimas į bendruomeninį gyvenimą) ir SI-25 (silpni socialiniai ryšiai) sprendimo. Vietos plėtros strategijos rengimo metu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad socialinių ir sociokultūrinių paslaugų prieinamumas bei pasiūla neatitinka dalies gyventojų poreikių. Net 59,5 proc. respondentų nurodė, kad socialinių ir sociokultūrinių paslaugų Marijampolės mieste nepakanka, 45,7 proc. išskyrė sociokultūrinių veiklų trūkumą, o 50,8 proc. pažymėjo senjorams skirtų užimtumo ir aktyvinimo paslaugų stoką. Šie duomenys rodo, kad dalis gyventojų neturi pakankamų galimybių dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, ugdyti socialinius ryšius, stiprinti savo socialinius gebėjimus ir naudotis jiems reikalingomis paslaugomis. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad socialinę atskirtį patiriantys asmenys dažnai neturi informacijos apie galimybes dalyvauti veiklose, stokoja motyvacijos ar pasitikėjimo savimi, todėl nesinaudoja net ir tomis paslaugomis, kurios yra prieinamos. Problemos aktualumą patvirtina ir Marijampolės savivaldybės 2026 metų socialinių paslaugų strateginio planavimo dokumentas. Savivaldybėje ryškėja ilgalaikės demografinės ir socialinės tendencijos, didinančios socialinių paslaugų poreikį. Pensinio amžiaus gyventojų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 10 853 iki 11 513 asmenų, o demografinės senatvės koeficientas pasiekė 149, tai reiškia, kad 100 vaikų iki 15 metų tenka net 149 senjorai. Tuo pačiu laikotarpiu darbingo amžiaus asmenų su negalia skaičius padidėjo nuo 3226 iki 3541, o pensinio amžiaus asmenų su negalia skaičius išaugo nuo 1432 iki 2280 asmenų. Šie rodikliai atskleidžia augančią socialinės izoliacijos, vienišumo ir atskirties riziką bei būtinybę plėtoti bendruomenines, sociokultūrines ir socialinės integracijos veiklas. Socialinės atskirties problemos ypač ryškios pažeidžiamose gyventojų grupėse. Socialinę riziką patiriančių šeimų skaičius savivaldybėje padidėjo nuo 267 iki 319, o jose augančių vaikų skaičius išaugo iki 518. 2024 metais savivaldybėje gauti 1267 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, išduota 450 apsaugos nuo smurto orderių. Tais pačiais metais nustatyti 285 vaiko teisių pažeidimai, o nepilnamečių administracinių nusižengimų skaičius per ketverius metus išaugo nuo 92 iki 255 atvejų. Taip pat stebimas didėjantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos mastas – Ankstyvosios intervencijos programoje 2024 m. dalyvavo 66 jaunuoliai. Šie duomenys rodo augančius socialinius, emocinius ir elgesio sunkumus, kurių sprendimui reikalingos ne tik socialinės pagalbos priemonės, bet ir ilgalaikės prevencinės, sociokultūrinės bei bendruomeninio aktyvumo stiprinimo veiklos. Ne mažiau aktuali problema yra ilgalaikis nedarbas ir su juo susijusi socialinė atskirtis. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2024 metais siekė 8,7 proc. Socialinių paslaugų plano duomenys rodo, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimoms ir asmenims taikoma atvejo vadyba, yra socialinių įgūdžių stoka. 2024 metais atvejo vadybos procesuose dalyvavo 672 šeimos, o socialinių įgūdžių trūkumas buvo viena iš pagrindinių problemų, apsunkinančių jų savarankiškumą ir integraciją į visuomeninį gyvenimą. Tai tiesiogiai susiję su VPS identifikuota problema SI-6 ir rodo poreikį investuoti į socialinių bei gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Svarbu pažymėti, kad socialinės atskirties problema Marijampolės mieste nėra susijusi vien su materialinių išteklių trūkumu. Vis dažniau ji pasireiškia socialinių ryšių silpnėjimu, vienišumu, menku dalyvavimu bendruomeninėje veikloje, nepasitikėjimu savimi, ribota motyvacija ir priklausymo bendruomenei jausmo stoka. Vietos plėtros strategijoje identifikuotos problemos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Informacijos trūkumas mažina galimybes pasinaudoti paslaugomis, nepakankami socialiniai įgūdžiai apsunkina dalyvavimą veiklose, o silpni socialiniai ryšiai ir menka motyvacija lemia tolesnį atsitraukimą nuo visuomeninio gyvenimo. Dėl šios priežasties pavienės priemonės dažniausiai nesukuria ilgalaikio poveikio ir neužtikrina tvarių pokyčių. Socialinių paslaugų plano duomenys taip pat rodo augantį socialinių paslaugų poreikį. 2024 metais socialines paslaugas gavo 2365 asmenys, 2212 asmenų suteiktos socialinės priežiūros paslaugos, 612 asmenų gavo pagalbos į namus paslaugas, 535 asmenims suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, o kompleksinės pagalbos šeimai paslaugomis pasinaudojo 476 asmenys. Tai patvirtina, kad socialinės pagalbos poreikis savivaldybėje išlieka didelis, tačiau vien socialinių paslaugų nepakanka – būtinos papildomos prevencinės, sociokultūrinės ir bendruomeninės priemonės, kurios stiprintų žmonių gebėjimus, skatintų aktyvumą ir mažintų socialinės atskirties priežastis. Jeigu identifikuotos problemos nebus sprendžiamos, didės socialinė izoliacija, vienišumas, ilgalaikio nedarbo rizika ir socialinės paramos poreikis. Mažės gyventojų dalyvavimas bendruomenės gyvenime, silpnės socialiniai ryšiai ir pilietinis aktyvumas, o savivaldybei teks skirti vis daugiau išteklių problemų pasekmėms šalinti. Ypač neigiamas poveikis būtų jaučiamas vyresnio amžiaus asmenų, ilgalaikių bedarbių ir socialinę atskirtį patiriančio jaunimo grupėse, kurioms reikalingos ne tik socialinės paslaugos, bet ir įgalinimo, motyvavimo, aktyvinimo bei bendruomeniškumo stiprinimo priemonės. Projektas siūlo kompleksinį ir į problemų priežastis orientuotą sprendimo būdą. Numatytos sociokultūrinių ir socialinių įgūdžių ugdymo dirbtuvės, individualios konsultacijos, dalyvių įgalinimo veiklos, motyvaciniai mokymai ir šviečiamosios veiklos socialinės integracijos tema sukurs nuoseklų įtraukimo modelį – nuo informavimo ir pirmojo kontakto iki aktyvaus dalyvavimo bendruomenės gyvenime. Projekto veiklos tiesiogiai mažins informacijos trūkumą, stiprins socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatins bendruomeninį aktyvumą, plės socialinius ryšius ir didins gyventojų pasitikėjimą savo galimybėmis. Tokiu būdu bus sprendžiamos ne tik socialinės atskirties pasekmės, bet ir pagrindinės jos atsiradimo priežastys. Projektas atitinka darnaus vystymosi, reikšmingos žalos nedarymo, lygių galimybių ir nediskriminavimo principus. Veiklose galės dalyvauti visi tikslinių grupių asmenys nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties, negalios, tautybės ar kitų požymių. Bus užtikrinamas veiklų ir informacijos prieinamumas, laikomasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, skatinama socialinė įtrauktis ir aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Projektas taip pat prisideda prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslo „Padidinti gerovę“, stiprindamas socialinę sanglaudą, bendruomenių atsparumą ir gyventojų aktyvumą. Taigi projektu sprendžiamos ne pavienės, o sisteminės Marijampolės miesto socialinės problemos. Projektas tiesiogiai prisideda prie VPS identifikuotų problemų SI-1, SI-4, SI-6, SI-12, SI-19 ir SI-25 sprendimo, šalindamas jų atsiradimo priežastis ir kurdamas ilgalaikį socialinės integracijos modelį, orientuotą į aktyvesnę, labiau įtraukią ir socialiai atsparią Marijampolės miesto bendruomenę. Marijampolės mieste projekto tikslinės grupės sudaro reikšmingą gyventojų dalį. Marijampolės savivaldybės 2026 metų socialinių paslaugų strateginio planavimo dokumento duomenimis, 2024 m. savivaldybėje gyveno 11 513 pensinio amžiaus gyventojų, todėl vyresnio amžiaus asmenys yra viena didžiausių socialinės atskirties riziką patiriančių grupių. Taip pat savivaldybėje registruotas 8,7 proc. registruoto nedarbo lygis, o socialinės paramos ir užimtumo sistemose nuolat fiksuojami ilgalaikio nedarbo atvejai, susiję su socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka, motyvacijos trūkumu bei menku dalyvavimu visuomeniniame gyvenime. Socialinę atskirtį patiriančio jaunimo poreikį pagrindžia didėjantis socialinių problemų mastas – 2024 m. savivaldybėje nustatyti 285 vaiko teisių pažeidimai, užfiksuoti 255 nepilnamečių administraciniai nusižengimai, o Ankstyvosios intervencijos programoje dalyvavo 66 jaunuoliai. Šie rodikliai rodo poreikį stiprinti jaunų žmonių socialinius įgūdžius, bendruomeninį aktyvumą ir socialinę integraciją. Projekto partneriai turi tiesioginį priėjimą prie gerokai didesnio tikslinės grupės atstovų skaičiaus nei planuojama įtraukti į projektą. Marijampolės trečiojo amžiaus universitetas vienija daugiau kaip 500 senjorų, iš kurių apie 76 proc. gyvena Marijampolės mieste, todėl turi galimybę pasiekti didelę dalį vyresnio amžiaus gyventojų. Socialinės integracijos centras „Mes kartu“ nuolat dirba su maždaug 120 socialinę atskirtį patiriančių asmenų, tarp jų – ilgalaikiais bedarbiais ir darbo rinkoje sunkumų patiriančiais gyventojais. Asociacija „Jaunimo laisvalaikis“ vykdo veiklas daugiau kaip 60 jaunų žmonių, iš kurių dauguma gyvena Marijampolės mieste ir priklauso projekto tikslinei grupei. VšĮ „Inspira Altum“ per ankstesnes veiklas ir projektus yra dirbusi su daugiau kaip 150 socialinę atskirtį patiriančių asmenų. Atsižvelgiant į bendrą tikslinių grupių dydį savivaldybėje ir partnerių turimą pasiekiamumą, projekte planuojama įtraukti 48 dalyvius (16 ilgalaikių bedarbių, 16 socialinę atskirtį patiriančių jaunų žmonių ir 16 vyresnio amžiaus asmenų). Toks dalyvių skaičius yra realus, pagrįstas ir proporcingas projekto apimčiai, numatytų veiklų intensyvumui