Molėtų rajono ir miesto gyventojų fizinio aktyvumo lygis bei dalyvavimas sportinėje veikloje yra nepakankamas. Pagal savivaldybės strateginio plano duomenis, sportuojančių gyventojų dalis Molėtuose sudaro tik apie 2,5% visų gyventojų. Tai reiškia, kad organizuotame sporte dalyvauja labai mažai molėtiškių. Gyventojų įsitraukimas į sporto ir sveikatinimo renginius taip pat menkas – tesiekia ~28%. Šie rodikliai yra vieni mažiausių regione ir rodo, jog didžioji dalis bendruomenės lieka fiziškai neaktyvi. Ypač žemas mergaičių ir moterų dalyvavimas sporte. Nacionaliniu mastu moterys sportuoja rečiau nei vyrai, atlieka mažiau intensyvių fizinių pratimų. Molėtuose ši disproporcija taip pat juntama – tradiciškai populiariausios sporto šakos (krepšinis, futbolas ir kt.) telkia daugiau berniukų ir vyrų, tuo tarpu mergaitėms ir moterims trūksta pritaikytų veiklų. Tai atsispindi sveikatos tyrimuose: tik apie 13% Molėtų mokinių (5–8 klasių) nurodė kasdien po pamokų bent valandą sportuojantys ar mankštinantys. Net 87% vaikų negauna pakankamo kasdienio fizinio aktyvumo, o mergaitės paauglystėje dažnai visiškai atsisako sporto dėl motyvacijos stokos ar nepalankios aplinkos. Dėl fizinio pasyvumo Molėtų krašte prastėja sveikatos rodikliai. Vos 50,3% Molėtų rajono suaugusių gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą – gerokai mažiau nei šalies vidurkis (62,4%). Prasčiausiai savo sveikatą besivertinantys regione yra būtent Molėtų gyventojai. Tai sufleruoja apie didesnes lėtinių ligų, nusilpusios sveikatos problemas. Molėtų rajone nustatomi vieni aukščiausių vaikų antsvorio rodiklių Lietuvoje – antsvorio turi 24,3% mokinių. Šis rodiklis – vienas didžiausių šalyje – signalizuoja ne tik apie netinkamus mitybos įpročius, bet ir apie per mažą vaikų judrumą. Dėl mažo fizinio aktyvumo sparčiai daugėja lėtinių neinfekcinių susirgimų: Molėtų r. mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų viršija šalies vidurkį 1,4 karto. Šios tendencijos aiškiai parodo, kad būtina skatinti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą, ypač tarp mažiau sportuojančių grupių – merginų ir vyresnio amžiaus moterų. Šie skaičiai rodo labai ribotą fizinį aktyvumą ir menką įsitraukimą į sveikatinimo veiklas, ypač tarp moterų ir jaunimo. Molėtų miesto 2024–2027 m. vietos plėtros strategijoje tai įvardyta kaip esminė socialinės integracijos kliūtis. Strategijoje identifikuota viena iš svarbiausių problemų – bendruomenės narių, ypač socialinę atskirtį patiriančių grupių, menkas įsitraukimas į sveikatingumo ir neformaliojo ugdymo veiklas. Ši problema ypač aktuali moterims ir merginoms, kurios, neturėdamos prieigos prie tinkamų ir prieinamų paslaugų, lieka nuošalyje nuo aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo formavimo. Tai ne tik blogina jų fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir didina socialinės atskirties riziką. Molėtų mieste socialinę atskirtį patiriančių gyventojų dalis išlieka reikšminga. Ypatingą dėmesį būtina skirti: • Vyresnio amžiaus moterims, ypač vienišoms. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, socialinių vaidmenų pasikeitimų (našlystė, vaikų išvykimas), šios moterys patiria socialinę izoliaciją ir prastėjančią sveikatą. Jos dažnai gyvena vienos, neturi galimybės įsitraukti į aktyvų gyvenimą ir stokos bendravimo. • Merginoms ir jaunoms moterims iš mažas pajamas turinčių šeimų. Joms sunku pasiekti mokamas sporto ar sveikatinimo paslaugas, trūksta palaikančios aplinkos ir įgalinančių veiklų. Be tikslingos pagalbos šios moterys lieka pasyvios ir emociškai pažeidžiamos. • Ekonomiškai neaktyvioms moterims, kurios dėl dalinio užimtumo ar šeimos priežiūros pareigų negali lankyti mokamų sporto klubų ar dalyvauti neformaliose veiklose. Dažnai joms trūksta ne tik išteklių, bet ir informacijos apie galimybes. • Paauglėms iš socialinės rizikos aplinkos, kurios nedalyvauja neformaliajame ugdyme. Dėl to jos ne tik fiziškai neaktyvios, bet ir atsiduria socialinėje paraštėje, neturi saviraiškos erdvės ar palaikančio tinklo. Molėtų miesto vietos plėtros strategijos 1.2.1 veiksmas – „Padidinti gyventojų fizinį aktyvumą ir sveikos gyvensenos įpročius, sudarant sąlygas visiems gyventojams dalyvauti sporto, sveikatingumo, neformaliojo ugdymo veiklose“ – atliepia būtinybę mažinti šiuos skirtumus ir didinti paslaugų prieinamumą socialinę atskirtį patiriančioms grupėms. Problema, kurią siekiama spręsti projektu – socialinė atskirtis, kylanti dėl fizinio pasyvumo, riboto paslaugų prieinamumo, psichosocialinių barjerų bei menko moterų ir merginų įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą – tiesiogiai susijusi su Strategijoje iškeltais iššūkiais. Molėtų miesto gyventojams, ypač moterims, trūksta lengvai pasiekiamų, nebrangių, įtraukiančių sveikatinimo veiklų, kurios būtų pritaikytos jų amžiui, gyvenimo būdui ir galimybėms. Projekte numatytos šios naujai pradedamos reguliarios socialinės paslaugos: jogos ir pilateso užsiėmimai moterims ir merginoms, sveikos mitybos edukacijos, vaikų ir jaunimo sporto stovyklos, sporto renginiai pradinukams ir darželinukams, bei šokio užsiėmimai per judesį ir emocinį saviraiškos ugdymą. Šios veiklos nebuvo sistemingai teikiamos Molėtų mieste, o jų prieinamumas pažeidžiamoms grupėms iki šiol buvo labai ribotas. Remiantis kitų Lietuvos MVVG teritorijų ir Europos šalių patirtimi, tokios paslaugos – ypač kai jos orientuotos į socialiai pažeidžiamas grupes, yra nemokamos ar lengvai prieinamos – yra itin veiksmingos mažinant socialinę atskirtį, stiprinant emocinę sveikatą, skatinant bendruomeniškumą ir motyvuojant sveikam gyvenimo būdui. Sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad tikslingos, įgalinančios veiklos ypač teigiamai veikia moterų ir jaunimo grupes, kurios dažnai susiduria su motyvacijos, palaikymo ar finansinių resursų stoka. Todėl siūlomos naujos paslaugos Molėtuose yra pagrįstos gerąja praktika ir turi aukštą poveikio potencialą. Pareiškėjo – Asociacijos sporto klubo „Molėtai“ – veiklos, nukreiptos į moterų ir merginų sveikatingumą, stiprina strateginį tikslą skatinti lyčių lygybę, socialinę sanglaudą ir bendruomeniškumą. Projekto įgyvendinimas padės mažinti atskirtį, skatins sveiką gyvenseną, aktyvų gyvenimo būdą ir didesnį bendruomenės įsitraukimą, taip prisidedant prie Strategijos 1.2.1 ir plačiau – 1.1.1 veiksmų įgyvendinimo: „Didinti socialiai pažeidžiamų grupių įtraukimą į bendruomenės gyvenimą per tikslingas iniciatyvas“. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą situaciją, akivaizdu, jog Molėtų miesto bendruomenei (ypač mergaitėms, jaunoms ir vyresnio amžiaus moterims) reikia tikslingų veiklų, didinančių fizinį aktyvumą, gerinančių sveikatą ir stiprinančių socialinius ryšius. Asociacijos sporto klubo „Molėtai“ planuojamas projektas kaip tik ir yra orientuotas į šių problemų sprendimą. Projektu numatoma sukurti įvairias prieinamas fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms ir poreikiams, tokiu būdu paskatinant tikslines grupes įsitraukti. Projekto įgyvendinimą lėmė kompleksiniai veiksniai: statistiniai duomenys apie fizinį pasyvumą, visuomenės sveikatos būklę, mažėjantį neformalaus ugdymo pasiekiamumą, demografinius pokyčius (gyventojų senėjimas, jaunimo migracija), mažas pajamas ir infrastruktūros trūkumą. Atsižvelgiant į šias priežastis, projektas yra tikslinga ir strategiškai pagrįsta iniciatyva, galinti užtikrinti ilgalaikį poveikį Molėtų miesto bendruomenei. Papildomai svarbu pažymėti, kad jau Molėtų mieste egzistuoja aiškiai matomas gyventojų poreikis dalyvauti sveikatinimo ir fizinio aktyvumo veiklose, kurias organizuoja trenerė Lina Umbrasaitė. Jos ilgametė praktinė patirtis ir darbas su vietos gyventojais rodo, kad Molėtų miesto bendruomenėje jau susiformavusios aktyvios moterų grupės, kurios nuosekliai dalyvauja judėjimo iniciatyvose ir siekia jų tęstinumo. Dvejus metus Lina Umrasaitė dirbo Molėtų miesto kūno kultūros ir sporto centro projekte „Įkvėpti judėti“, finansuotame Sporto rėmimo fondo. Ji vedė tinklinio treniruotes 20 moterų, kurios iki šiol išreiškia norą tęsti aktyvų gyvenimo būdą ir dalyvauti pilateso treniruotėse. Be to, pastaruosius trejus metus per sporto klubą „Molėtai“ ji formavo Molėtų mieste moterų bendruomenę, kuri aktyviai dalyvavo rankinio, futbolo, tinklinio treniruotėse. Dalyvės – tai ir vietinės moterys, ir jaunos merginos, baigusios sporto centrą ir net išvykusios studijuoti, bet grįžtančios į miesto bendruomenę. Šiuo metu Lina Umbrasaitė treniruoja 12 Molėtų miesto moterų kaip asmeninė trenerė sporto klube. Didžioji dalis jų išsako aiškų poreikį grupinėms treniruotėms – tai joms svarbu ne tik fiziškai, bet ir dėl socialinės motyvacijos. Be to, 18 paauglių merginų, sportuojančių su Lina, dažnai įvardija norą būti sportiškomis, gražiomis ir sveikomis – tai rodo vidinį poreikį keistis, judėti ir dalyvauti. Šis gyvas pavyzdys iš Molėtų miesto rodo, kad projektas nekuria dirbtinio poreikio – jis atliepia realias, jau vykstančias iniciatyvas ir tęsia jas, įtraukiant daugiau moterų ir merginų. Siūlomos veiklos yra tvari, bendruomenės pasitikėjimu grįsta iniciatyva, stiprinanti socialinę integraciją, sveikatą ir emocinę gerovę būtent Molėtų miesto gyventojams. Pareiškėjo vadovė Lina Umbrasaitė turi sukaupusi ilgametę patirtį savivaldybės finansuojamų projektų vykdyme, kas užtikrins kokybišką ir savalaikį projekto vykdymą.