Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių elementų, sudarančių vertingą modernizmo architektūros ir urbanistikos visumą Kauno mieste. Projekto metu bus atliekamas viso pastato inžinerinių sistemų sutvarkymas, siekiant išsaugoti pastatą nuo sunykimo. Remontas bus atliekamas tik pietinio korpuso ir operacijų salėje, atitinkamai tik šios patalpos ir bus įveiklinamos. Bendras pastato plotas yra 4 705,00 kv.m, tuo tarpu projekto metu tvarkomas plotas – 3 076,27 kv.m., tūris – 15 520,00 kub. m. Įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas galimas atlikus Kauno centrinio pašto rūmų tvarkomuosius statybos darbus, numatant teikti kultūrinei veiklai skirtas paslaugas. Įsteigtas Nacionalinis architektūros institutas veiks Kauno centrinio pašto pastato pietiniame korpuse ir operacijų salėje bus vykdomos parodos, numatoma biblioteka, kūrybinės rezidencijos, edukacinės ir darbo erdvės, kitos funkciškai susijusios erdvės. Detalizuojant, šalia pagrindinio įėjimo planuojama įrengti Informacijos centrą, kuriame būtų pateikiama informacija apie pastate vykdomas veiklas, Kauno centrinio pašto rūmus, jų istoriją, raidą, čia taip pat veiktų centro knygynas ir suvenyrų parduotuvė. Informacijos centre taip pat galėtų veikti istorinis paštas, kuriame pastato lankytojai įsigyti atvirukų, pašto ženklų ir kitą atributiką, čia veiktų ir pašto dėžutė. Cokoliniame aukšte planuojama bibliotekos skaitykla, kurioje galėtų dirbti vizituojantys mokslininkai, tyrėjai bei kiti centro lankytojai. Greta įrengtose saugyklose būtų ekspozicijoms saugojami maketai ir kiti eksponatai (tiek laikinai, tiek su galimybe NAI kaupti eksponatų fondą). Numatoma galimybė, kad NAI bendradarbiavimo principu su muziejais rengs parodas ar laikinas ekspozicijas. Pirmame aukšte numatoma nuolatinių ekspozicijų erdvė, kuriai būtų pritaikyta operacijų salė, edukacinių dirbtuvių erdvės, kuriose būtų vykdomos edukacijos vaikams ir suaugusiems. Pirmo aukšto pietinio korpuso rytiniame sparne planuojamos pagalbinės patalpos ir tualetais cokoliniame aukšte. Antrame pietinio korpuso aukšte galėtų įsikurti centro administracija. Trečiame – šeštame pietinio korpuso aukštuose planuojama įrengti kūrybinius biurus (kūrybines rezidentines erdves), posėdžių kambarius, poilsio / bendravimo zonas. Šioje pastato dalyje galėtų darbuotis vizituojantys tyrėjai, atliekantys projektus. Planuojamos kūrybinės rezidentinės erdvės, kuriose vizituos šiuolaikinio meno atstovai, atvykę iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Kūrybinės rezidencijos suteiks galimybių naujiems kūrėjams vystyti ir miestiečiams bei Kauno svečiams pristatyti projektus, surasti partnerių įvairiems kultūros projektams įgyvendinti ir naujoms, nepriklausomoms iniciatyvoms steigtis. Tokių kultūros paveldo objektų, kaip Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimas, atlieka daug platesnę nei vien tik kultūrinę funkciją. Kadangi per įveiklinimą, skirtingais lygiais yra sudaromos sąlygos įgyvendinti bendruomenių raiškos, jaunimo užimtumo, visuomenė yra supažindinama su profesionaliuoju menu, paveldo ir tradicijų išsaugojimo ir perdavimo, pilietiškumo ugdymo, dialogo tarp skirtingų kartų, vietos tapatybės vystymo, asmenybės ugdymo ir daug kitų funkcijų. Svarbiu kultūrinės raiškos visuomenėje įrankiu gali tapti Kauno centrinio pašto rūmų išsaugojimas, sutvarkymas ir pakartotinis panaudojimas – įveiklinimas ir pritaikymas šiuolaikinės visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, formuojama problema – neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesuteikia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti. Ši problema turi kelias pagrindines ištakas: -Nepakankamas valstybės dėmesys kultūros vertybių/architektūros išsaugojimui remiantis tvarumo, tobulinimo, prieinamumo visuomenei principais, per pastatų pakartotinį panaudojimą. Kas suteiktų apčiuopiamą naudą ir teigiamą poveikį visuomenės kasdieniame gyvenime. -Kultūros įstaigų problemą – neretai dalis kultūros įstaigų neturi tinkamų sąlygų organizuoti renginius, parodas, todėl dažniausiai nuomojasi patalpas, sales ir kt. -Kauno Europos kultūros sostinės projekto patirties išsaugojimas, kuris įtraukė platų spektrą kultūros organizacijų, partnerių, menininkų, savanorių ir taip į Kauno miesto renginius pritraukė daugiau nei 1,7 mln. žiūrovų. Kaunas tapo pavyzdžiu, iš kurio mokosi Europos kultūros sostinėmis besirengiantys tapti miestai, jo gerosios praktikos apibendrinamos specialiai rengiamuose prieinamumo, darbo su bendruomenėmis giduose. Šiuo metu ypač svarbu išsaugoti šio projekto įdirbį ir patirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl siūlomo modernizuoti išskirtinio modernizmo architektūros paminko, visuomenė ir architektų bendruomenė yra įsteigę visuomeninę iniciatyvą „Paštininkai“ siekiančią Kauno centrinio pašto pastato išsaugojimo ir aktualizavimo. Profesionalų grupės tikslas – kaip pasiekti, kad į Europos paveldo ženklo sąrašą įrašytas ir UNESCO Pasaulio paveldo paraiškoje minimas Kauno centrinio pašto pastatas atgimtų. Iniciatyva siekiama, kad pastato erdvė turėtų būti kuo įvairiapusiškesnė, skirta reprezentuoti išgrynintas tvarias ir inovatyvias funkcijas, atliepiančias suderintus visuomenės poreikius.