Vienas svarbiausių ilgalaikių Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos strateginių tikslų - efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas. Tai vienas iš geriausių būdų taupyti valstybės lėšas, o tuo pačiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Kauno kolegija – viena didžiausių valstybinių aukštųjų mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Įgyvendindama aukštųjų mokyklų misiją - vykdyti kokybiškas aukštojo mokslo studijas - Kauno kolegija savo veiklą grindžia darnios plėtros principais. Būdama socialiai atsakinga organizacija, Kauno kolegija kryptingai siekia savo turimą infrastruktūrą naudoti kuo racionaliau ir efektyviau. Racionaliai ir ūkiškai naudodami energetinius išteklius, didiname energijos vartojimo efektyvumą ir taip prisidedame prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, konkurencingumo ir darnios plėtros stiprinimo. Jau atnaujinti beveik visi Kauno kolegijos akademiniai pastatai, tačiau dėl nemažų investicijų poreikio ir finansavimo šaltinių nebuvimo, iki šiol buvo atnaujintas tik vienas iš penkių Kauno kolegijos valdomų bendrabučių. O tai šiek mažina ir pačios aukštosios mokyklos patrauklumą, kadangi iš tolesnių šalies vietų ir užsienio atvykstantiems studentams nesuteikiama galimybė turėti higienos normas užtikrinantį ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį gyvenamąjį plotą. Be to, neatnaujinti pastatai patiria santykinai dideles energijos sąnaudas ir tai kasmet reikalauja nemažai išlaidų. Kauno kolegija šiuo metu patikėjimo teise valdo ir studentams apgyvendinti naudoja 5 gyvenamosios paskirties pastatus – bendrabučius (4 Kaune ir 1 Alytuje), tačiau blogiausia situacija yra dviejuose bendrabučiuose, esančiuose V.Krėvės pr., Kaune. Šiuo projektu būtų sprendžiama bendrabučio, esančio V.Krėvės pr. 90, Kaune, (pastato unikalus numeris - 1997-3008-2014) (toliau - Pastatas) būtino atnaujinimo poreikio problema. Pastatas pastatytas 1973 metais, jo bendras plotas – 4314,65 m2, bendras šildomų patalpų plotas – 3624,83 m2. Pastato energinio naudingumo klasė yra žema - F. Pastatas neatitinka dabar galiojančių energinio efektyvumo reikalavimų - didelis Pastato nusidėvėjimas iš esmės komplikuoja Pastato šiluminį komfortą. Ir nors Pastate buvo renovuotas šilumos punktas, tačiau per neapšiltintas Pastato fasado sienas, pamatus, nesandarius langus patiriami dideli šilumos nuostoliai. Pastate tampa vis sudėtingiau užtikrinti komfortiškas sąlygas bei teikti studentų pageidaujamos kokybės apgyvendinimo paslaugas. Be to, kasmetinis Pastato kosmetinis remontavimas ir eksploatavimas reikalauja santykinai nemažai lėšų. Siekiant išspręsti šias problemas, tikslinga atnaujinti (modernizuoti) Pastatą, pagerinant jo energines charakteristikas. Pagal atlikto Pastato energijos vartojimo audito ataskaitos duomenis, projekto metu planuojama pakeisti langus ir lauko duris, apšiltinti rūsį, stogą, cokolį ir lauko sienas. Projekte taip pat numatyta įdiegti ir naudoti AEI technologijas elektros energijai gaminti – ant pastato stogo numatoma įrengti saulės elektrinę. Įgyvendinus suplanuotas energinį efektyvumą didinančias priemones, būtų pagerintos Pastato bei jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, pasiekta pastato energinio naudingumo klasė – B. Galutinės energijos sąnaudos atnaujintame Pastate bendrai sumažėtų apie 57 procentus, o pats Pastatas atitiktų dabar galiojančius pastatų energinio efektyvumo reikalavimus, pagerėtų vidaus mikroklimato sąlygos bei gyvenamoji aplinka, šiluminės energijos sutaupymas sąlygotų anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimą bei oro taršos pokyčius. Be to, projekto metu atnaujintas pastatas ir sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos studentams, nors ir netiesiogiai, bet prisidėtų prie studijų patrauklumo, prieinamumo ir tarptautiškumo didinimo.