Kauno kolegijos Žmogiškųjų išteklių politikoje pabrėžiama, kad Kolegijos tikslas – sumanių ir kūrybingų darbuotojų sutelkimas ir jų išlaikymas. Iki 2024 m. Kolegijoje formuojant dėstytojų personalą, buvo siekiama įgyvendinti Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo nuostatas: užtikrinti dėstytojų sudėties įvairovę, į studijų vykdymą įtraukiant tyrėjus ir praktikus; ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų krypties dalykų apimties dėstytų mokslininkai arba pripažinti menininkai (meno dalykus). Taip pat buvo skiriamas dėmesys dėstytojų kompetencijų tobulinimui – kasmet rengiama ir įgyvendinama Kolegijos kompetencijų tobulinimo programa, kuri apima dėstytojų mokymo (si) (didaktinių, pedagoginių), dalykinių (profesinių), tyrimų ir bendrųjų kompetencijų tobulinimo renginius. Vadovaujantis KK personalo mobilumo organizavimo pagal tarptautines mainų programas tvarkos aprašo nuostatomis organizuojama dėstytojų ir kitų darbuotojų atranka vykti į užsienio aukštąsias mokyklas ar įmones dėstyti, dalyvauti mokymuose, stažuotėse pagal Erasmus+ bei Nordplus mainų programas. Dalyvavimas mobilumo veiklose vertinamas dėstytojų atestacijos metu. Tačiau iki šiol Kolegijoje nebuvo tyrėjo pareigybės, taip pat nebuvo vystoma dėstytojų ir tyrėjų karjeros sistema, mobilumo atvejai tyrimams buvo reti. Įsigaliojusios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios keturių pakopų mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjerą, bei Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopų privalomų kompetencijų aprašas, kuriuo mokslo tyrėjams nustatytos privalomos ir pageidautinos kompetencijos, iš esmės keičia kolegijų dėstytojų pareigybių sandarą. Nuo 2024 metų Kauno kolegijoje keičiasi dėstytojų pareigybių struktūra – vietoj buvusių docento, lektoriaus, asistento pareigybių formuojamos naujos docento, asistento, jaunesniojo asistento, vyresniojo lektoriaus, lektoriaus bei dėstytojo praktiko pareigybės. Keičiasi dėstytojų pareigybėms keliami kvalifikaciniai reikalavimai, kurie atitinka Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus tyrėjams. Kolegijai tampa aktualu pritraukti tyrėjus į Kolegiją bei praktiškai formuoti ir įgyvendinti tyrėjų karjeros, apimančios tyrėjo karjeros kelią nuo pradedančiojo tyrėjo iki pirmaujančio tyrėjo, sistemą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokslinio potencialo formavimui. Kolegijoms svarbus mokslinio potencialo stiprinimas, kadangi 2028 metais bus vykdomas kolegijų taikomųjų MTEP ir (arba) meno veiklos ekspertinio vertinimas pagal iki tų metų, t. y. 2027 m. ir ankstesniais metais, vykdytos veiklos rezultatus. Šis vertinimas ypač aktualus, nes nuo 2029 metų sausio 1 d. įsigalios Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias galimybė vykdyti konkrečios pakopos studijas siejama su kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir (arba) meno veiklos lygiu, kuris nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį MTEP ir (arba) meno veiklos vertinimą. Tai sąlygoja, kad Kolegija jau dabar turi būti sutelkusi pakankamą mokslinį potencialą, kuris leistų įgyvendinti aukšto lygio mokslo ir meno taikomuosius tyrimus, plėtoti užsakomąją taikomąją mokslo veiklą. Kolegijos Strategijoje iki 2025 metų ir vizijoje įtvirtintas siekis tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu kelia aukštus reikalavimus dėstytojams. Neišvengiamai turi būti skiriamas dėmesys dėstytojų mokslinio potencialo vystymui, skatinant dėstytojus siekti pradėti tyrėjo karjerą (jei dar nėra pasiekęs pradedančio tyrėjo lygio) ir tęsti tyrėjo karjerą Kolegijoje, sudarant tinkamas sąlygas mokslo taikomųjų tyrimų vykdymui, dalyvavimui tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų rengime ir įgyvendinime, tyrimų kompetencijų tobulinimui, teisingai atlyginant už pasiektus taikomųjų mokslo ir meno tyrimų rezultatus, veiklos kokybę, atvirojo mokslo praktiką. Tam reikalinga sukurti veiksmingą, paremtą tinkamais rodikliais ir reguliaria stebėsena, tyrėjų karjeros sistemą. Reikia pažymėti, kad šiuo metu Kolegijos žmogiškųjų išteklių strateginėje veiklos programoje karjeros projektavimo priemonės nenumatytos. Projekto įgyvendinimo metu numatoma parengti Kolegijos žmogiškųjų išteklių valdymo strategiją tvariai tyrėjų karjerai užtikrinti , kuri bus pagrįsta Europos mokslininkų chartijoje (toliau - Chartija) ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekse (toliau - Kodeksas) nurodytais bendraisiais principais bei reikalavimais. Pasitelkus EMTE instrumentus žmogiškųjų išteklių valdymo strategijos (HRS4R) instrumentus, bus galima įvertinti esamą Kolegijos veiklos praktiką ir numatyti veiklos prioritetus tyrėjų karjeros stiprinimui. Įgyvendintos tyrėjų karjeros stiprinimo priemonės, leis pritraukti į Kolegiją tyrėjus, juos išlaikyti, projektuoti jų karjerą ir taip užtikrinti, kad Kolegijoje vykdomos studijos būtų pagrįstos Kolegijos tyrėjų sukurtais aukšto lygio mokslo taikomosios veiklos rezultatais. Projektas prisidės prie šių problemų sprendimo: tyrėjai Kolegijoje yra nauja pareigybė, todėl Kolegijoje yra reglamentuotas tik tyrėjų atrankos procedūros, fragmentiškai reglamentuotas šios grupės darbuotojų motyvavimas, skatinimas ir karjeros valdymas; Kolegijos strategija neapima tyrėjų karjeros valdymo priemonių; Kolegijoje nesukurta tyrėjų karjeros valdymo ir stebėsenos sistema; žemi tarptautinės mokslinės taikomosios veiklos rezultatai; nenumatytos priemonės tyrėjų, dirbančių daugiau nei pusė etato, pritraukimo priemonės (reikalavimas, siekiant tapti taikomųjų mokslų universitetu). Numatomi projekto rezultatai - parengta žmogiškųjų išteklių valdymo strategija tvariai tyrėjų karjerai užtikrinti, sukurta ir įdiegta tyrėjų karjeros stebėsenos sistema bei įgyvendintos kitos tyrėjų karjeros stiprinimo priemonės – užtikrins atvirą, skaidrią ir nuopelnais grįstą tyrėjų atrankos ir įdarbinimo sistemą, leis formuoti tyrėjams palankią darbo aplinką, ugdyti tyrėjų bendruosius / horizontaliuosius gebėjimus, vykdyti tyrėjų veiklos ir karjeros stebėseną, skatins tarptautinį judumą EMTE bei prisidės prie bendrų mokslinių tyrimų su užsienio partneriais vykdymo. Neįgyvendinus projekto galimos rizikos: gali nepavykti pritraukti pakankamą tyrėjų kiekį, kas sąlygotų nepakankamus mokslo taikomosios veiklos rezultatus; nebūtų vystoma tyrėjų karjera (tyrėjai liktų startiniame karjeros etape); lektoriai nebūtų suinteresuoti siekti tyrėjo karjeros; nevyktų tarptautinės mokslo taikomosios rezultatų augimas. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.