Sparčiai kintanti socialinė, ekonominė ir kultūrinė būklė, technologinė ir skaitmeninė pažanga, globalios tendencijos ir 2020 m. pasaulį sukrėtusi pandemija, didėjantys su klimatu susiję iššūkiai ir demografinės tendencijos didina visuomenės poreikį nuolat įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Švietimas turi įgalinti kiekvieną žmogų gebėti prisitaikyti ir tapti pokyčių lyderiais. Švietimas priima iššūkį ir vadovaudamasis JT darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslu „užtikrinti įtraukų ir lygiateisį (lygiavertį) kokybišką švietimą kiekvienam ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“ atlieka svarbų vaidmenį kuriant valstybės gerovę, užtikrinant socialinį mobilumą, skatinant asmenybės augimą, visuomenės brandą, įskaitant ir inovacijas, ir darbo vietų kūrimą (Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“). Stengdamosi suvaldyti COVID-19 pandemijos sveikatai keliamas rizikas, dalis Europos valstybių, taip pat ir Lietuva nusprendė švietimą organizuoti nuotoliniu būdu, pasitelkiant skaitmenines technologijas. Dėl šios beprecedentės situacijos valstybių narių švietimo sistemoms ir jose dalyvaujantiems asmenims, tiek besimokantiesiems ir jų šeimų nariams, tiek švietimo paslaugas teikiantiesiems, kilo įvairių iššūkių. Šie pokyčiai skatina spartesnę skaitmeninę transformaciją, tačiau, kita vertus, drauge išryškėja naujų švietimo kokybės užtikrinimo iššūkių. Vienas iš svarbių švietimo sistemos uždavinių yra užtikrinti įtrauktį ir lygias kokybiško nuotolinio mokymosi galimybes palankių socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų neturintiems ir / ar specialiųjų ugdymo poreikių turintiems asmenims. Siekiant užtikrinti įtrauktį ir kokybišką ugdymo (-si) turinį, mokytojams reikia pasirengti dirbti skaitmeninėje erdvėje (2018 m. EBPO TALIS apklausos duomenimis, tik 56 proc. Lietuvos mokytojų jaučiasi gerai pasirengę naudotis IRT mokymo srityje), investicijų į kokybiško skaitmeninio ugdymo turinio kūrimą, reikiamus technologinius sprendimus, tobulėjimo galimybes tiems, kurie turi dirbti skaitmeninėje erdvėje. Šios investicijos prisidės prie švietimo sistemos atsparumo galimoms panašaus pobūdžio grėsmėms ir švietimo sistemos atitikties ateities poreikiams. Svarbus ne tik mokinių pasiekimų vidurkis, bet ir pasiekimų skirtumai. Lietuvos švietimo sistema nepakankamai įtrauki. Lietuvos didelių ir mažų vietovių mokyklų mokinių skaitymo gebėjimų vertinimo skirtumas pagal PISA 2018 m. tyrimą siekė 78 taškus (palyginti su 2015 m., išaugo 21 tašku). Mokinių pasiekimų skirtumams įtakos turi mokinių socialinė, ekonominė ir kultūrinė (toliau – SEK) aplinka: EBPO šalyse skirtumas tarp žemiausiam ir aukščiausiam ketvirčiui (pagal SEK statusą) priklausančių mokinių rezultatų yra 89 taškai. Lietuvoje šis skirtumas siekė 90 taškų (palyginti su 2015 m., išaugo 11 taškų). Nustatyta, kad tokiam atotrūkiui įveikti reikia daugiau nei dvejų mokymosi metų. Be to, švietimo sistema neužtikrina tinkamo, individualiems poreikiams pritaikyto mokymo. Nors bendra mokyklą metančių mokinių dalis yra nedidelė (mokyklos nebaigiančių mokinių dalis 2018 m. Lietuvoje siekė 4,8 proc. ir kiek daugiau nei dvigubai viršijo siektiną ES 2020 m. tikslą – 10 proc.), mokyklos nebaigusių neįgaliųjų dalis daug didesnė už ES vidurkį (atitinkamai – 36 ir 24 proc.). EBPO vertinimu (2020 Economic Survey of Lithuania), mokinių pasiekimams didelę įtaką daro ugdymo įstaigų dydis. 2019 m. apie 20 proc. Lietuvos mokyklų mokėsi mažiau nei 50 mokinių, jose ugdymas neretai organizuotas jungtinėse klasėse. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas numato, kad nuo 2024 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus dėl klausos, regos, intelekto, autizmo spektro sutrikimų ar kitokių priežasčių. Nors specialiosios mokyklos išliks, jose ugdysis labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos. Vertinant mokinių su negalia ugdymą bendros paskirties švietimo įstaigose, žemiausias šio rodiklio lygis 2020 m. buvo Panevėžio (42,5 proc.) ir Šiaulių (36,6 proc.) regionuose, aukščiausias Utenoje (71,5 proc.), o šalyje – 48,9 proc. Plėtoti įtraukųjį ugdymą toliau yra būtina, juolab, kad fiksuojami dideli netolygumai tarp savivaldybių. 2020 m. Panevėžio r. savivaldybėje visi negalią turintys mokiniai buvo ugdomi įtraukiuoju būdu, kai Panevėžio m. sav. tokių mokinių buvo 24,5 proc., Pasvalio r. sav. – 38,9 proc., Kupiškio r. sav. – 58 proc., Rokiškio r. sav. – 67 proc., Biržų r. sav. – 72,5 proc. 2021 m. rugsėjo 1 d. Kauno regione 4 077 mokiniai buvo ugdomi įtraukiuoju būdu (ŠVIS duomenys) ir tai sudarė 6 proc. nuo nevalstybinėse, valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių. Didžiausia dalis įtraukiuoju ugdymu mokomų mokinių buvo Kaišiadorių r. (11 proc. (415 mokinių), Prienų r. (11 proc. (330 mokinių) ir Kauno r. (10 proc. (1 116 mokinių) savivaldybėse, mažesnė dalis – Kėdainių r. (8 proc. (457 mokiniai), Jonavos r. (7 proc. (350 mokinių) ir Raseinių r. (7 proc. (262 mokiniai) savivaldybėse. Kauno m. savivaldybėje įtraukiuoju ugdymu mokomi buvo tik 3 proc. (1 147 mokiniai) mokinių, o Birštono savivaldybėje įtraukiuoju ugdymu mokomų mokinių nebuvo. 2022 m. spalio 1 d. regione tik 14 proc. (27 pastatai) bendrojo ugdymo mokyklų ir jų padalinių iš 195 buvo pritaikyti žmogui su negalia judančiam neįgaliojo vežimėliu visame pastate ir teritorijoje, 65 proc. (126 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai) buvo pritaikyti iš dalies (t.y. žmogus su negalia judantis neįgaliojo vežimėliu gali judėti visame pastate ir teritorijoje su asistento pagalba ir (ar) pastate ir teritorijoje aplinka iš esmės pritaikyta, bet yra nepritaikytų pastato (infrastruktūros) elementų ir (ar) žmogus su negalia judantis neįgaliojo vežimėliu gali naudotis tik pirmame aukšte esančiomis patalpomis) (toliau – iš dalies pritaikyti) ir 21 proc. (42 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai) nebuvo pritaikyti (ŠVIS duomenys). Neatsižvelgiant į tai, kad Birštono savivaldybėje vienintelė bendrojo ugdymo mokykla yra pritaikyta žmogui su negalia, judančiam neįgaliojo vežimėliu, didžiausia dalis atitinkamai pritaikytų bendrojo ugdymo mokyklų ir jų padalinių yra Kauno r. savivaldybėje – 24 proc. (8 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai iš 34), kurioje 68 proc. (23 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai) yra iš dalies pritaikyti. Raseinių r. savivaldybėje nei vienas iš 11 bendrojo ugdymo mokyklų ir jų padalinių nėra pritaikytas žmogui su negalia judančiam neįgaliojo vežimėliu. Kėdainių r. savivaldybėje 19 proc. (4 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai iš 21) ir Kauno m. – 14 proc. (11 bendrojo ugdymo mokyklų ir jų padalinių iš 80) yra pritaikyti. Didžiausia nepritaikytų, t. y. kai žmogus su negalia judantis neįgaliojo vežimėliu negali patekti į pastatą, bendrojo ugdymo mokyklų ir jų padalinių yra Kaišiadorių r. (32 proc. (6 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai) (neatsižvelgiant į Raseinių r. savivaldybę). Kauno m. savivaldybėje tokių mokyklų dalis sudaro 28 proc. (22 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai), Kėdainių r. – 24 proc. (5 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai), Prienų r. – 21 proc. (3 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai), Raseinių r. – 18 proc. (2 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai), Kauno r. – 9 proc. (3 bendrojo ugdymo mokyklos ir jų padaliniai ), Jonavos r. – 7 proc. (1 bendrojo ugdymo mokykla ar jos padalinys). Jonavos r., Kaišiadorių r. ir Prienų r. savivaldybėse yra po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ar jos padalinį (atitinkamai iš 15, 19 ir 14 bendrojo ugdymo mokyklų ir jų padalinių) pritaikytą žmogui su negalia, judančiam neįgaliojo vežimėliu. Kauno šv. Roko mokyklos modernizavimas, pritaikant jį teikti stacionarią ir mobilią metodinę, konsultacinę pagalbą, prisidės įgyvendinant 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano 3.2 uždavinį – didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui. Bus skatinamas įtraukusis ugdymas regione, padedant regiono mokyklų bendruomenėms veiksmingai praktikoje taikyti įtraukties švietime principą. Mokyklai priskirtas regionas apima Kauno miesto, Kauno rajono, Prienų rajono ir Birštono savivaldybes. Ugdytinių skaičius regione – 78065. Projekto tikslinė grupė – įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai, jų tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai. Problemos sprendimo būdas. Modernizuoti regioninius specialiojo ugdymo centrus, pritaikant juos teikti stacionarią ir mobilią metodinę, konsultacinę pagalbą. Numatoma suremontuoti Kauno šv. Roko mokyklos dalį patalpų, pritaikant jas teikti stacionarią metodinę, konsultacinę pagalbą vidurio Lietuvoje. Taip pat įsigyti reikalingos įrangos, įrenginių, baldų ir tikslinių transporto priemonių, skirtų teikti mobilią metodinę, konsultacinę pagalbą. Nesprendžiant nustatytos problemos nebus padidinta švietimo įtrauktis ir prieinamumas, neužtikrinta saugi aplinka kiekvienam asmeniui. Įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams. Projekto pareiškėjas užtikrins, jog visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą bei vykdant veiklas po investicijų. Projekto veiklomis bus prisidedama prie universalaus dizaino principo įgyvendinimo: - 2 principo - tolerancija klaidoms, objekto veikimas turi būti suprogramuotas taip, kad neteisingų veiksmų pasekmės būtų minimalios. Numatomos priemonės: elektros kištukiniuose lizduose bus naudojamos apsaugos nuo vaikų. Apsaugos nuo vaikų taip pat naudojamas langų atidarymo mechanizmuose. - 3 ir 4 principų - paprastas bei intuityvus naudojimas ir tinkama informacija. Naudojamos priemonės: bus naudojami įvairūs gerai atpažįstami ženklai (WC patalpų žymėjimas, įėjimo į pastatą ženklas, evakuacijos ženklai).