Lietuvos mokslininkai, įskaitant ir Kauno technologijos universitetą, vis dar nepakankamai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“. Lyginant su kitomis labiau pažengusiomis Europos Sąjungos šalimis, sėkmės rodiklis taip pat yra žemas. Atliktos šios situacijos analizės rodo, kad viena iš tai lemiančių priežasčių yra kompetencijų, gebėjimų ir patirties rengti tokias paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtų problemų sprendimo parengiant Kauno technologijos universiteto (KTU) gamtos mokslų srities kelrodį atsinaujinančios saulės energetikos srityje, kuris apibrėžtų pareiškėjo, KTU, siektinus tikslus bei rezultatus, priemones ir būdus, reikalingus tikslui pasiekti, atskleistų stiprybes ir silpnybes, galimybes ir grėsmes dalyvaujant programos „Europos horizontas“ kvietimuose. KTU Gamtos mokslų srities mokslininkai pasaulyje žinomi dėl mokslinių pasiekimų saulės energetikoje. Jų sukurtos medžiagos yra užpatentuotos Europos, Japonijos, JAV, Kinijos patentų biuruose, dauguma jų komercializuotos pasaulyje garsių kompanijų „Tokyo Chemical Industry Co., Ltd.“ iš Japonijos, „Dyenamo AB“ iš Švedijos. Visa tai rodo, kad KTU kelrodžio ruošimas saulės energetikos srityje yra savalaikis, labai svarbus ir neabejotinai prisidėtų prie Europos komisijos (EK) siekiamų tikslų, susijusių su energijos , išgaunamos iš iškastinio kuro, suvartojimo augimo problema, įgyvendinimo. 2023 m. Europos komisija (EK) priėmė pasiūlymų rinkinį, kad ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politika būtų tinkama iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent iki 55 % palyginus su 1990 m.. ES iki 2050 m. siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. EK sprendimai numato iki 2030 m. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent iki 32,5 % bei pasiekti, kad atsinaujinančios energijos dalis ES energijos suvartojime būtų ne mažesnė kaip 32%. Saulės šviesa yra viena iš svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių. Spinduliuojamos saulės energijos pavertimui į elektros energiją yra naudojami saulės elementai. Per pastaruosius kelerius metus dėl savo aukšto efektyvumo ir gamybos paprastumo daug dėmesio sulaukė naujos kartos fotovoltinės technologijos perovskitiniai saulės elementai (PSE). Silicio/perovskitų tandeminiai saulės elementai taip pat yra vienas iš šiuo metu intensyviai tyrinėjamų saulės elementų tipų. Saulės elementuose šviesos pavertimo į energiją našumas priklauso nuo sugeriamos spinduliuotės efektyvumo, kurį galima užtikrinti taikant fotonikoje naudojamus spendimus bei technologijas. KTU mokslininkai atliktų išsamią esamos situacijos perovskitinių ir tandeminių saulės elementų srityje analizę, padėsiančią parengti gamtos mokslo srities kelrodį atsinaujinančios saulės energetikos srityje bei įgyti žinių, reikalingų teikiant paraiškas pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus. KTU Gamtos mokslų srities mokslininkai kasmet teikia paraiškas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ ir jos tęsiniui „Europos horizontas“. Studijų kokybės vertinimo centro atlikto KTU vertinimo rezultatuose teigiama, kad KTU yra pirmaujanti Lietuvos institucija pagal dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programoje „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiu ir turi tokių pat ambicijų naujoje programoje „Europos horizontas“ (2021–2027 m.). Universitetas yra pajėgus vykdyti daugiau šios programos projektų gamtos mokslų srityje: yra stipri tyrėjų komanda, kuri aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir turi aukštą kompetencijos lygį, KTU turi daug partnerių visoje Europoje ir už jos ribų bei yra gerai integruotas į tarptautinį mokslinių tyrimų tinklą, taip pat universitete yra stipri administracinė parama mokslinių tyrimų projektų rengimui ir valdymui. Nežiūrint į tai, dėl didelės konkurencijos šiose programose, sėkmės rodiklis nėra aukštas. KTU siekis aktyviai dalyvauti programoje „Europos horizontas“ bei padidinti šį sėkmės rodiklį, todėl gamtos mokslų srities kelrodžio atsinaujinančios saulės energetikos srityje parengimas neabejotinai prisidėtų prie sėkmingo dalyvavimo, taip pat suteiktų mokslininkams reikalingų žinių ir kompetencijų rengiant paraiškas. Projekto tikslo bus siekiama vykdant šias veiklas: 1. Pasiekimų perovskitinių saulės elementų srityje apžvalgos paruošimas; 2. Kelrodžio atsinaujinančios saulės energetikos srityje parengimas. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.