Dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių dauguma yra seni ir taršūs, miestuose kasdien susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Miestų ir regionų viešasis transportas nėra patrauklus, šios transporto priemonės yra maždaug 15–20 metų senumo. Įvairias paslaugas teikiančio verslo turimas transporto priemonių, kurios nuvažiuoja didžiausius atstumus miestuose, parkas taip pat taršus. Kazlų Rūdos savivaldybė, lyginant pagal automobilizacijos lygį, niekuo neišsiskiria iš kitų Marijampolės apskrities savivaldybių. Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Kazlų Rūdos savivaldybėje buvo 9 223 lengvieji automobiliai, 22 autobusai, 454 krovininiai automobiliai, 123 puspriekabių vilkikai, 117 mopedų ir 219 motociklų. Iš pateiktų duomenų galima numatyti, kad automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų kiekvienais metais tik didėja: 2018 m. – 876,23, o 2022 m. – 948,17. Lyginant transporto priemonių pasiskirstymą pagal transporto priemonių tipus, Kazlų Rūdos savivaldybėje didžiąją dalį sudaro lengvieji automobiliai. Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 2022 m. Kazlų Rūdos savivaldybėje į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių buvo išmesta 645,27 t teršalų, nemažą dalį iš jų sudarė transporto priemonių išmetami teršalai. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir Kazlų Rūdos savivaldybė. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažinimo, būtina įgyvendinti priemones skatinančias naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais. Prie transporto priemonių skaičiaus sumažinimo prisidėtų geresnės kokybės viešojo transporto paslauga ir to pasėkoje didesnis gyventojų naudojimasis ja. Kazlų Rūdos savivaldybėje viešojo transporto paslaugas, nuo 2023 m. papildomai planuoja teikti UAB „Kazlų Rūdos energija“. Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, įsteigta 2000 m. lapkričio 20 d. Kazlų Rūdos savivaldybė yra pagrindinė bendrovės akcininkė, valdanti 100 proc. įmonės akcijų. UAB „Kazlų Rūdos energija“ įsigijus 2 netaršius autobusus teiks keleivių vežimo paslaugas teiks: „Kazlų Rūda–Bagotoji–Antanavas ir atgal“ ir „Kazlų Rūdos AS–S. Daukanto g. 19–Ąžuolų Būda ir atgal“. Šiuo metu minėtais maršrutais susiekimo paslaugas vykdo dyzeliniu kuru varomomis transporto priemonėmis. Pakeitus minėtus maršrutus ekologiškomis transporto priemonėmis bus prisidedama prie triukšmo ir taršos sumažinimo, bei prie socialinės atskirties mažinimo, kadangi modernios transporto priemonės bus pritaikytos žmonėms su fizine negalia. Šiuo metu Savivaldybėje neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl Kazlų Rūdos savivaldybėje yra tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Projektas inicijuojamas siekiant įsigyti miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemones. UAB „Kazlų Rūdos energijai“ naujų, netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir ŠESD išmetamų į atmosferą kiekį. Rengiant PĮP buvo apskaičiuotas bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimas. Skaičiavimai buvo atlikti pagal žemiau pateikiamą formulę: Išmetamų ŠESD kiekis (CO2ekv. t/metus) = degalų sąnaudos (MWh/metus) x taršos faktorius (tCO2/MWh). Degalų sąnaudos apskaičiuojamos kaip viešojo transporto priemonės (-ių) ridos per metus (km), viešojo transporto priemonei (-ėms) nustatytos degalų normos (l/100 km) ir dyzelinių degalų sąnaudų perskaičiavimo į MWH koeficiento 10,01 MWh/1000 l sandauga. Taršos faktorius: • dyzelinui 0,29; • elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių 0,00; • elektros energijai iš tinklo 0,42; Skaičiuojant sutaupymus, faktiškai patikrinus duomenis, buvo nustatyta, jog 16 vietų autobusų kuro norma (dyzeliniams autobusams) siekia 19 l/100 km. Tokio pačio dydžio elektrinio autobuso kuro norma siekia 45 kWh/ 100 km. Atsižvelgiant į istorinius Kazlų Rūdos savivaldybėje keleivių vežimo duomenis, taip pat remiantis Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Kazlų Rūdoje sutartimi (kurioje yra pateikiami maršrutai ir numatoma reiso dienos rida) nustatoma, jog vidutiniškai elektrinis autobusas važiuojantis maršrutu „Kazlų Rūda–Bagotoji–Antanavas ir atgal“ per metus nuvažiuos 29 869 km., antras elektrinis autobusas važiuojantis maršrutu „Kazlų Rūdos AS–S. Daukanto g. 19–Ąžuolų Būda ir atgal“ per metus nuvažiuos 30 120 km. Panaudojus šiuos duomenis aukščiau nurodytoje formulėje, gaunama, jog ŠESD sutaupymai per ataskaitinį projekto laikotarpį sieks 108,75 t. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „nepakankami viešojo transporto patrauklumas, prieinamumas ir kokybė“. Problemos sprendimo būdas. Siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę planuojama įsigyti netaršias transporto priemones ir įrengti jų aptarnavimui reikalingą infrastruktūrą. Projektu planuojama įsigyti 2 elektrinius autobusus ir įrengti 2 įkrovimo stoteles. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo. Projekto įgyvendinimas prisidės prie oro taršos ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo Kazlų Rūdos savivaldybėje.