Kelmės miesto vietos veiklos grupės planuojamas įgyvendinti projektas yra būtinas tinkamai pasirengti ir įgyvendinti VPS tikslus ir pasiekti nustatytus uždavinius. Kelmės miesto vietos plėtros parengta vietos plėtros strategija tikimasi spręsti Kelmės miesto gyventojų nedarbo ir socialinės atskirties problemas bei didinti bendruomenių socialinę integraciją, pasitelkiant bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vietos valdžios ryšius. Įgyvendinant vietos plėtros strategiją ir siekiant nustatyti aktualiausias šios dienos ir ateities problemas buvo atlikta teritorijos situacijos analizė, nustatyti svarbiausi socialinei, ekonominei, demografinei teritorijos būklei įtaką darantys teigiami ir neigiami veiksniai, jų tarpusavio sąsajos. Identifikuojamos teritorijos stipriosios ir silpnosios savybės, atlikta SSGG analizė. Taip pat atliekama vietos gyventojų poreikių, matomų problemų ir siūlomų sprendimų, perspektyvų analizė, organizuojant anoniminę gyventojų apklausą. Vėliau buvo organizuojamos konsultacijos-diskusijos su įvairiomis skirtingų gyventojų ar juos vienijančių organizacijų (iš visų trijų sektorių) grupėmis, kurių metu platus visuomenės įtraukimas leido identifikuoti aktualiausias vietos problemas, o taip pat ir apsvarstyti galimus jų sprendimus, apsibrėžti teritorijos plėtros viziją, plėtros tikslus, uždavinius, veiksmus svarbiausių problemų sprendimui. Vietos organizacijos buvo kviečiamos pateikti projektinių idėjų pasiūlymus identifikuotoms problemoms spręsti. Kelmės miesto vietos plėtros parengtos strategijos tikslai atitinka 2021–2027 metų investicijų programos 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.7 konkretų uždavinį „Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą“ ir 4.9 konkretų uždavinį „Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą“, nes parengta vietos plėtros strategija užtikrins tvarią Kelmės socialinę ir ekonominę plėtrą. Kelmėje, kaip ir visoje Lietuvoje stebimos neigiamos demografinės tendencijos, ypač - gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas. Kelmės mieste 2022 m. gyveno 7544 gyventojai, kai 2017 m. jų buvo 8206 (Statistikos departamento duomenys). Tad fiksuojamas 8,07 proc. mažėjimas. Medianinis gyventojų amžius Kelmės rajono savivaldybėje 2022 m. siekė 49 m., kai Šiaulių apskrityje 47, o visos šalyje 44. Demografinės senatvės koeficientas (pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus), signalizuojantis apie ateityje lauksiančias vis ryškesnes socialines problemas, Kelmės rajono savivaldybėje 2022 m. siekė net 198, kai Šiaulių apskrityje jis buvo 157, o Lietuvoje 134. Nuo 2015 m. Kelmės rajone jis liko net 25 punktais didesnis (Šiaulių apskrityje 16, Lietuvoje tik 6). Taip pat fiksuojami neigiami rodikliai gyventojų užimtumo ir ekonominio aktyvumo srityse. Nedarbo lygis Kelmės rajone 2022 m. siekė 16,5 proc., kai Šiaulių apskrityje jis buvo 12,7 proc., o visoje Lietuvoje 13 proc. Nuo 2017 m. nedarbo lygis Kelmės rajone paliko 3,1 proc. Gyventojų ekonominis aktyvumas santykinai mažesnis nei Šiaulių apskrityje ar Lietuvoje - darbo jėga Kelmės r. savivaldybėje sudaro 54,8 proc., Šiaulių apskrityje 58,1 proc., o Lietuvoje – 61,7 proc. Mažėja savarankiškai dirbančių fizinių asmenų - per 2014-2020 m. -5 proc., kai Šiaulių apskrityje + 11 proc., o Lietuvoje net +31 proc.