Kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais yra vienas didžiausių darbdavių ir vienas labiausiai augančių ekonomikos sektorių, prisidedančių prie pridėtinės vertės ir socialinės ekonomikos kūrimo – tvarių veiklos sąlygų kūrimo, užimtumo didinimo, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo skatinimo, socialinių inovacijų kūrimo. Tačiau remiantis 2021-2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje įvardinta problema, nėra išnaudojamas KKI potencialas kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir inovatyvias socialines paslaugas sistemiškai neauginant paties KKI sektoriaus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. KKI sektoriaus įmonės Lietuvoje sudarė 4,8 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. KKI sektoriaus įmonėse 2021 m. iš viso dirbo 3,7 proc. visų Lietuvos užimtųjų. KKI sektoriaus sukuriama produkcija buvo verta 1,94 mlrd. Eur., o KKI sektorius sukūrė 2 proc. visos šalies sukuriamos pridėtinės vertės. 2021 m. sukuriama pridėtinė vertė smuko, lyginant su 2017 m. ir iki pandemijos buvusiu laikotarpiu. KKI sektorius buvo vienas labiausiai pandemijos valdymo pasekmių paveiktų sektorių, todėl šio sektoriaus indėlis į ekonomiką, ypač 2020-2021 m. sumenko. Vis dėlto, nepaisant pandeminio laikotarpio, užimtųjų skaičius KKI sektoriuje auga, 2022 m. siekė 55,85 tūkst. Lyginant jaunimo (15-29) užimtumo struktūrą KKI sektoriaus viduje ir su Lietuvos vidurkiu, patvirtinamos Europos Komisijos išvados, kad KKI yra vienas dinamiškiausių Europos sektorių, kuris rodo didesnį nei vidutinį augimą ir kuria palankias veiklos sąlygas darbui bei kitų patrauklių formų užimtumui, ypač jaunimui, kartu stiprinant ir socialinę sanglaudą. UNESCO duomenimis, KKI yra reikšmingas socialiai atsakingo užimtumo, progresyvaus verslo ir socialinių, technologinių bei turinio inovacijų generatorius. Statistiniais duomenimis indikuojama, kad KKI atliepia pasaulio socialinius iššūkius, kovojant su klimato kaita, kuriant socialines inovacijas ir tvarią ekonomiką. Socialinių iššūkių sprendimas KKI pagalba iš dalies buvo sprendžiamas 2014-2020 m. ES investicijų REACT EU priemonės „Dizaino sparnai“ pagalba, kurios apimtyje pradedantiems dizaineriams buvo sudarytos lanksčios veiklos sąlygos ir galimybės įgyti šiuolaikinei darbo rinkai būtinas kompetencijas bei praktinius įgūdžius, orientuotus į realius verslo poreikius. Tačiau numatant KKI tik kaip resursą kitų ekonomikos ar socialinių ryšių vystymui, nebuvo suformuluota kryptinga ir nuosekli KKI sektoriaus vystymo politika, nebuvo įgyvendintų priemonių, specifiškai atliepiančių KKI poreikius, orientuojantis į KKI augimą, plėtrą ir transformaciją skatinančias priemones. Globalios skaitmenizacijos bei pandemijos kontekste drastiškai išaugo ne tik kokybiško kultūros turinio poreikis, bet ir profesionalių turinio sklaidos ir platinimo kanalų paklausa, kuri sustiprino KKI tarptautinę konkurenciją, skatinančią poreikį įvertinti naujų technologijų, inovacijų, verslumo kompetencijų stiprinimą, žmogiškųjų ir finansinių išteklių paieškos poreikį, todėl KKI akceleravimo veikla yra sprendžiamos šios KKI potencialo neišnaudojimo problemą apibrėžiančios priežastys: 1.1. Nepakankamai išplėtota KKI tinklaveika, tarptautinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas neužtikrina tarptautinio KKI konkurencingumo. „Kurk Lietuvai“ atliktoje studijoje „Kūrybinių industrijų plėtra Lietuvoje. ES šalių praktika“ pastebima, kad dėl verslo tarpsektoriškumo KKI būtina nuolat ieškoti ir palaikyti verslo partnerystes su kitų sektorių verslais, galinčiais įvertinti ir efektyviai naudoti KKI sprendimus kaip veiksmingą resursą savo sektorių plėtrai ir transformacijai, taip pat su tarptautiniais KKI partneriais, galinčiais padėti pereiti KKI iš lokalios į globalias rinkas, pasiekti tarptautines auditorijas, o taip pat kooperuotis ir dalintis būtinais technologiniais, infrastruktūros, žmogiškaisiais, organizaciniais ir kitais globaliam verslui reikalingais resursais. Pačios KKI dėl dominuojančių mikro verslų ir lokalaus veikimo, stokoja specifinių žinių ir patirties, orientuotos į tarptautinę plėtrą ir eksportą. 1.2. Kompetencijų ir gebėjimų efektyviai plėtoti ir naudoti KKI potencialą ir susijusių su rinkų pažinimu, eksporto plėtros, inovacijų ir verslo sprendinių diegimo stoka. Remiantis Nacionalinės kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacijos ir Ateities visuomenės instituto atliktu tyrimu, beveik 60 proc. kūrėjų 2019 m. savo kūrybos nėra karto nepristatė užsienyje. Finansavimas yra vienas pagrindinių verslo augimo ir plėtros rodiklių, tačiau KKI sektoriuje yra pastebima finansinio raštingumo stoka, reikalingų žinių trūkumas. Tai stabo KKI įmonių potencialą ir skatina sudaryti sąlygas KKI sektoriui pažinti rinkas, sektorių sinergijos potencialą, siekti eksporto plėtros, inovacijų ir verslo sprendimų diegimo. KKI sektoriaus tyrimai rodo, kad geriausi intervencijų rezultatai pasiekiami sutelkiant įvairius finansavimo šaltinius ir kartu pasiūlant nefinansines paramos ir vystymo priemones. Nefinansinių KKI įmonių paramos priemonių poreikis nustatytas viešųjų konsultacijų su KKI sektoriaus atstovais metu. Tiesiogiai į KKI sektorių nukreiptų skatinamųjų priemonių nebuvo, todėl siekiant panaudoti esamą sektoriaus potencialą orientuojantis į aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtrą tikslinga formuoti taiklias skatinamojo poveikio priemones sektoriaus vystymui ir transformacijai. Nefinansinės verslo paramos priemonės ypač aktualios vidurio ir vakarų Lietuvoje siekiant auginti ir išnaudoti esamą potencialą (net 83 proc. KKI įmonių registruotos ir veikia sostinės regione), kurio konkurencinės galimybės dėl žmogiškųjų išteklių, patirties stokos ir lokalaus veikimo yra ženkliai mažesnės nei sostinės regione. Tai pagrindžia KKI akceleravimo, kaip nefinansinės veiklos poreikį, spręsti įvardintoms problemoms. 1.3. Prisidedama prie finansavimo šaltinių stokos problemos sprendimo, į KKI akceleravimo veiklą įtraukiant finansinio raštingumo temas. KKI supažindinimas su finansinių instrumentų pasiūla įgalins juos pasirinkti tinkamiausias verslo finansavimo strategijas. KKI akceleravimo veikla nesprendžia finansavimo klausimų, bet prisideda prie kompetencijų, kurios padidina galimybę KKI verslams gauti tikslinių žinių tolimesniam verslo vystymui, skatinant KKI sėkmingai pasinaudoti finansiniais ir kitais paramos instrumentais. KKI sektoriaus skatinimas, įskaitant KKI akceleravimo veiklą kaip svarbią nefinansinę paramą visapusiškai verslų augimui, prisidės prie Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) 1.9 uždavinio „Didinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstą naujų produktų ir paslaugų kūrimą“ rodiklio 1.9.1 „Kultūros sektoriaus sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalis nuo visos šalies sukuriamo BVP“ (2025 m. – 2,5 proc.; 2030 m. – 3 proc.). Šis NPP rodiklis parodo KKI indėlį į šalies ekonomiką ir yra tiesiogiai susiję su KKI pažangos priemonės sprendžiama problema. KKI akceleravimo veikla prisidės prie KKI stiprinimo ir auginimo, padidins KKI sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę ir jos dalį šalies BVP bei įgalins ir atskleis potencialą tų, kurie gali spręsti socialinius iššūkius, kurti socialinį poveikį ir socialines inovacijas. KKI potencialo, kaip vieno didžiausias pridėtines vertes generuojančių, inovacijas skatinančių ir svarbaus kitų sektorių augimui ir transformacijai ekonominių išteklių, panaudojimas ir stiprinimas atitinkamai prisidėtų prie tvarios žiedinės ekonomikos plėtojimo, skaitmenizavimo bei didintų Lietuvos ekonomikos konkurencinį pranašumą. KKI akceleravimo veiklos poreikis kyla ne tik iš įvardintų problemų, bet ir išanalizavus tarptautines praktikas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos verslo akceleravimo, socialinio verslo programas, taip pat įvertinus KKI sektoriaus atstovų siūlymus, kurie pateikė poreikį papildyti REACT EUR priemonių pagrindu sutaryta KKI veiklų sąrašą papildoma KKI akceleravimo veikla, orientuota į KKI sektoriaus kompetencijų, tokių kaip tinklaveika, KKI veiklos vystymas nuo bazinių verslo vertės išgryninimo procesų iki inovacijų taikymo. Projektu prisidedama prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau – ES BJRS) tikslo „Padidinti gerovę“ įgyvendinimo pagal ES BJRS veiksmų plane numatytą veiksmą „Baltijos jūros kultūros ir kūrybinių industrijų skatinimas, kūrybinio verslumo skatinimas“ kultūros politikos srityje. Projektas, orientuotas į KKI plėtrą, prisideda prie socialinių inovacijų diegimo ir verslumo skatinimo bei kompetencijų didinimo. Projekte dalyvausiantys KKI sektoriaus atstovai dalyvaus skirtingose verslo akceleravimo programose, gilins verslumo, rinkų pažinimo, eksporto ir inovacijų diegimo kompetencijas, orientuojantis į galutinių naudos gavėjų kuriamas aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir produktus. Projektu bus skatinama KKI subjektų tinklaveika bei praktinių įgūdžių ugdymas, stiprinantys bendradarbiavimą ir praplečiantis KKI potencialo panaudojimo galimybes. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, jo įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai. Projektas tiesiogiai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo įgyvendinimo.