Projektas inicijuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884/asr) pavestomis savarankiškosiomis savivaldybių funkcijomis: - savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; - teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; - dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus; - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vykdydama šias funkcijas Panevėžio miesto savivaldybė privalo užtikrinti kokybišką, savalaikę bei saugią, gyventojų poreikius atitinkančią viešosios infrastruktūros priežiūrą bei plėtrą. Įgyvendindama LR vietos savivaldos įstatymu jai paskirtas savarankiškąsias ir valstybės perduotas funkcijas, Panevėžio miesto savivaldybė planuoja savo trumpalaikę ir ilgalaikę veiklą. Panevėžio miesto darnaus judumo vizija iki 2030 metų - "Panevėžys - pažangus ir gyvybingas miestas - regiono centras, kuriame lengva ir patogu judėti visiems". 2022-2030 m. Panevėžio regiono plėtros plane Panevėžio regione identifikuota problema – nedarni judumo sistema ir jos giluminė priežastis - juodųjų dėmių koncentracija regiono centre - Panevėžio mieste. Eismo saugumo priemonių trūkumas nulemia didelį eismo įvykių skaičių. Panevėžio regionui būdingas labai didelis, 2020 m. absoliučiai didžiausias iš visų regionų, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius ir sunkiai sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius, tenkantis milijonui gyventojų (atitinkamai 134 ir 458) (3 priedas 37 psl.). Šiuo projektu sprendžiama problema – nepatenkinama eismo saugos situacija Panevėžio miesto savivaldybėje. Problemos priežastis – prastos kokybės susisiekimo infrastruktūra Panevėžio miesto savivaldybėje. Ši priežastis atitinka 2022-2030 metų Panevėžio regiono plėtros plano pažangos priemonės Nr. LT025-05-01-04 „Darnus judumas Panevėžio mieste“ pagrindimo apraše nurodytą problemą: „Nedarni judumo sistema“ ir nurodytą vieną iš priežasčių: „Juodųjų dėmių koncentracija regiono centre"(3 priedas). Nacionalinio 2022–2023 m. Lietuvos juodųjų dėmių žemėlapio duomenimis regiono savivaldybių tarpe Panevėžio m. savivaldybė išsiskiria juodųjų dėmių skaičiumi. 2023 m. Panevėžio m. fiksuojama 11 juodųjų dėmių savivaldybės gatvių sankryžose ir 3 juodosios dėmės savivaldybės gatvių ruožuose. Panevėžio miesto darnaus judumo plano (4 priedas 38 psl.) rengimo metu atlikta analizė parodė, jog tikslinga įdiegti eismo saugumo priemones juodųjų dėmių vietose, taip siekiant sumažinti eismo įvykius, kur situacija blogiausia. Projektas atrinktas atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2023 m. balandžio 11 d. Nr. A-286 „Dėl juodųjų dėmių šalinimo pirmumo sąrašo patvirtinimo“, patvirtintą juodųjų dėmių šalinimo pirmumo sąrašą, kuriame Klaipėdos–Vakarinės g. (pagal juodųjų dėmių šalinimo pirmumo sąrašą yra 1 vietoje) (7 priedas). Vadovaujantis Juodosios dėmės pasu (8 ir 9 priedai) 2020 - 2023 m. šioje sankryžoje įvyko 9 įskaitiniai eismo įvykiai. Šių įvykių metu buvo sužaloti 8 žmonės, 1 žmogus žuvo: https://ktti.maps.arcgis.com/apps/instant/minimalist/index.html?appid=d0994fc74c4346158c0916dc3b37314d). Problemos sprendimo būdas – Klaipėdos - Vakarinės g. šviesoforinės sankryžos rekonstravimas į žiedinę sankryžą. Rekonstravus sankryžą į žiedinę, sumažės eismo įvykių rizika, eismo įvykių pasekmės. Mažiau bus konfliktinių taškų, kuriuose kirstųsi skirtingų eismo dalyvių keliai, neliks pavojingos kelio (gatvės) kirtimo ir posūkio į kairę situacijos. Bus optimaliai pagerintas eismo reguliavimo lygis, padidės sankryžos pralaidumas. Nedidelio skersmens sankryžoje, važiuojama lėčiau, nei kitose sankryžose. 2022 - 2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ finansavimo gairėse numatyta finansuojama veikla: „juodosios dėmės pase siūlomų eismo saugumo inžinerinių ar kitų inžinerinių sprendinių, kurie užtikrintų juodojoje dėmėje nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų šalinimą, įgyvendinimas“. Projektas „Klaipėdos g.– Vakarinės g. rekonstravimas, užtikrinant eismo saugumą ir pašalinant juodąją dėmę“, kurio teikimui pritarta 2024 02 29 Panevėžio m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-41 (2 priedas), neturi tiesioginių sąsajų su kitais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgyvendinamais projektais. Projektas turi netiesioginę sąsają su Panevėžio miesto savivaldybės įgyvendinamu projektu „Pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Vakarinės g. link Berčiūnų gyvenvietės modernizavimas“, kurio metu bus modernizuotas vienas pagrindinių Panevėžio miesto dviračių takų – Panevėžio miestą ir Berčiūnų gyvenvietę jungiantis pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektu siekiama pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas, siekiant padidinti gyventojų mobilumą ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Tos pačios išlaidos, būtinos numatomam įgyvendinti projektui, nėra įtrauktos į kelių skirtingų projektų biudžetus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 2005, Nr. X-258, Nr. 84-3105), projektas nėra priskiriamas prie poveikio aplinkai ar vertinimo dėl poveikio aplinkai objekto, todėl nei poveikio aplinkai vertinimas, nei atranka dėl poveikio aplinkai atlikimo nėra atliekami. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principo aspektus: klimato kaitos švelninimą; prisitaikymą prie klimato kaitos; tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir apsaugą; perėjimą prie žiedinės ekonomikos; oro, vandens ar žemės taršos prevenciją; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Nenumatoma, kad projekto veiklos didins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, nes projekto metu sukurta infrastruktūra užtikrins mažesnį automobilių važiavimo greitį, tolygesnį važiavimą, trumpesnį laukimo laiką, tokiu būdu bus suvartojama mažiau degalų ir kartu išmetama mažiau kenksmingų medžiagų. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmogui, gamtai ar turtui. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Nenumatoma, kad projekto veiklos darys neigiamą įtaką žiedinei ekonomikai, kadangi numatoma, kad atliekant rangos darbus bus išpildyti reikalavimai dėl atliekų susidarymo, vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, kurios aiškiai apibrėžia atliekų rūšiavimą statybvietėje. Nenumatoma, kad projektų veiklų, susijusių su infrastruktūros kūrimu, metu susidarytų ženkli oro, vandens ir dirvožemio tarša, nes vykdant rangos darbus bus naudojamos Statybos techniniame reglamente ir kituose teisės aktuose leistinos medžiagos, atitinkančios aplinkos apsaugos reikalavimus. Vykdant statybos darbus bus imamasi priemonių sumažinti triukšmą, dulkių ir teršalų išmetimą. Vertinama, kad projektų veiklos neturi jokio numatomo neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Nauji dideli objektai nebus statomi. Lygių galimybių principas užtikrina, jog visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą bei vykdant veiklas po investicijų. Vykdant infrastruktūros pritaikymo darbus bus prisidedama prie universalaus dizaino principų įgyvendinimo. Rekonstravus sankryžą į žiedinę, infrastruktūra bus pritaikyti ir žmonėms su negalia.