Šiuo projektu sprendžiama 2022 – 2023 m. Šiaulių regiono plėtros plane iškelta problema - netolygus viešųjų paslaugų prieinamumas, lemiantis socialinės atskirties didėjimą. Problemos giluminė priežastis - netolygiai išvystytos regiono gyventojų sveikos gyvensenos ir sveikatinimo paslaugos bei ilgalaikės priežiūros infrastruktūra. Kaip ir Lietuvoje, Šiaulių regione prasti rodikliai, lyginant su ES vidurkiais, pagal išvengiamą mirtingumą. Didžiausias mirtingumas regione – nuo kraujagyslių sistemos ligų ir piktybinių navikų dėl to būtina labiau skatinti prevencines priemones, stiprinančias visuomenės sveikatą. Netolygus viešųjų paslaugų prieinamumas, lemiantis socialinės atskirties didėjimą, prastėjanti visuomenės sveikata, išvengiamo mirtingumo skaičiaus augimas, jaunimo polinkis į psichoaktyvių medžiagų vartojimą skatina imtis veiksmingų prevencinių priemonių. Nagrinėta visuomenės sveikatos statistika ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas jaunimo tarpe parodė problemos didėjimo mastą ir yra akivaizdu, kad jei problema nebus sprendžiama - ji tik didės, ir ją bus vis sunkiau suvaldyti. Nagrinėjant 2022 m. visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, pastebima, kad Akmenės rajono savivaldybėje vyrauja ilgą laiką pasikartojančios problemos – išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo išorinių priežasčių, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, traumos dėl nukritimų 65+ m. amžiaus grupėje, asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, naujai susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų skaičius, mirtingumas nuo nukritimo, mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių, sergamumas ŽIV ir LPL, paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius. 2022 m. keturios pagrindinės Akmenės rajono savivaldybės gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos ir COVID-19 liga – sudarė 79,8 proc. visų mirties atvejų. 2022 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 51,7 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 18,3 proc., nuo virškinimo sistemos ligų – 4,9 proc., nuo COVID-19 ligos – 4,9 proc. visų mirusiųjų asmenų. Fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, stresinė būsena lemia prastėjančius sveikatos rodiklius ir prastėjančią gyvenimo kokybę. Pagal 2019 m. darytą tyrimą Akmenės rajono savivaldybėje nustatyta, kad tik 27,3 proc. Akmenės rajono savivaldybės apklaustųjų gyventojų sportuoja kasdien, tai reiškia, kad didžioji dalis gyventojų nesurenka reikiamo fizinio aktyvumo minučių kiekio per dieną, kurį rekomenduoja PSO. Akmenės rajono gyventojų burnos higienos būklė yra nepakankama, didelis sergamumas dantų ėduonies, periodonto ligomis, per geros nuomonės įvertindami savo burnos būklę, retai lankosi pas gydytojus odontologus, burnos higienistus, jaučia baimę gydymuisi, jiems trūksta žinių ne tik apie tinkamą burnos priežiūrą, bet ir apie specialistus, kurie jiems galėtų padėti. Remiantis PSO duomenimis, 60-90% mokyklinio amžiaus vaikų bei arti 100% suaugusiųjų turi dantų ėduonį, ne išimtis – ir Lietuvoje. Lietuvoje šis rodiklis labai aukštas išlieka ilgus metus skirtingose amžiaus grupėse. 2022 m. metais Lietuvoje 340 562 asmenims buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas (toliau – PES), t. y. 1 iš 8 Lietuvos gyventojų, o Akmenės rajono savivaldybėje – 3 359 asmenims. Ligotumas PES kasmet Akmenės rajono savivaldybėje rodiklis didėja (2020 m. – 151,06 asmenų/1 000 gyventojų, 2021 m. – 165,84 asmenų/1 000 gyventojų, o 2022 m. – 174,22 asmenų/1 000 gyventojų). Įvairiais tyrimais nustatyta, kad PES sergančių asmenų mirtingumo rodikliai yra didesni, jie miršta jaunesni bei praranda dešimtmečius potencialių gyvenimo metų lyginant su bendrąja populiacija. Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2021 m. atliktos apklausos “Priklausomybę sukeliančių medžiagų paplitimas, jų poveikis sveikatai bei ankstyvoji prevencija bendrojo ugdymo mokyklose”, kurios metu buvo apklausti Akmenės rajono savivaldybės ugdymo įstaigų 10 klasių mokiniai, rezultatai įgalino konstatuoti: 1) 33,1 proc. respondentų tėvų/šeimos narių vartoja alkoholį, 42,4 proc. – vartoja tabako gaminius, o narkotines medžiagas –vartoja 3,4 proc. apklaustųjų šeimos narių ir tėvų. Nustatyta, kad priklausomybę sukeliančių medžiagų piktnaudžiavo daugiau tų vaikų, kurių tėvai rūkė, vartojo alkoholį bei narkotines medžiagas. Dešimtų klasių mokiniai, kurie gyvena su abiem tėvais, pusantro karto dažniau vartoja alkoholį ir tabaką, nei tie mokiniai, kurių šeimos sudėtis yra kitokia. 2) Per paskutiniąsias 30 dienų tabaką vartojo 15,3 proc., alkoholį - 11,9 proc., narkotines medžiagas – 6,8 proc. respondentų. Tyrimo duomenys rodo problemos aktualumą, nes keturis – penkis kartus per mėnesį bei 6 ir daugiau kartų per mėnesį vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas daugiau nei trečdalis mokinių. 3) Pagrindinė priežastis, paskatinusi dešimtokus vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas – noras išbandyti ką nors naujo (40,5 proc.). 4) Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencijos renginiuose aktyviai dalyvauja tik 3,5 proc. jaunuolių. 5) Priklausomybę sukeliančių medžiagų, tokių kaip tabakas, alkoholis ir narkotinės medžiagos, vartojimas – viena didžiausių paauglių sveikatos problemų. Per paskutiniąsias 30 dienų tabaką vartojo šeštadalis Akmenės rajono savivaldybės dešimtų klasių mokinių, alkoholį vartojo kas aštuntas mokinys, o narkotines medžiagas – 6,8 proc. dešimtokų. Tyrime nustatyta, kad priklausomybę sukeliančias medžiagas vartoja daugiau mergaičių nei berniukų. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija yra itin svarbi, nes šios medžiagos sukelia tiek priklausomybę, tiek fizines ir psichines ligas, socialines problemas, padidina sužalojimų riziką. Projekte planuojamos įgyvendinti veiklos tiesiogiai susijusios su projekte keliamu tikslu – mažinti Akmenės rajono gyventojų susirgimus lėtinėmis ligomis bei išvengiamų mirčių skaičių, vykdant prevencines priemones, didinančias sveikatos raštingumo kompetencijas. Projekto veiklos: 1. Sveikos gyvensenos įgūdžių skatinimas ir sveikatos stiprinimas. 2. Psichoaktyvių medžiagų prevencija Projekte nebus apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui. Taip pat, nėra veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Projekto siekis atlieps tikslinės grupės poreikį – sumažinti rizikos sveikatai veiksnius, intervencinėmis priemonėmis stiprinti sveikatą, didinti sveikatos raštingumo lygį ir prisidėti prie gyventojų išvengiamo mirtingumo.