Kompetencijų stiprinimas ir edukacija kibernetinio saugumo srityje Įgyvendinama

2023-2030 m. Krašto apsaugos ministerijos Nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programos (toliau – Plėtros programa) pagrindime pabrėžiama, kad dėl didelės darbo rinkos dinamikos, skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus duomenis apie kibernetinio saugumo specialistų ir įvairių jų kompetencijų trūkumą, tačiau esminė žinia yra viena – šios srities darbuotojų nuolat trūksta. Dėl to suformuluotas Plėtros programos Nacionalinio pažangos plano 10.5 uždavinys „Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą“. Taip pat identifikuotos sprendžiamos problemos priežastys, susijusios su specialistų ir kompetencijų trūkumu: a) Fragmentuotas valstybės institucijų ir įstaigų personalo švietimas ir edukacija, nepakankamas specialistų rengimas; b) Nepakankamas specialistų rengimas; c) Neišplėtotos kibernetinio saugumo žinių perdavimo priemonės; d) Neišnaudojamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo potencialas. Siekiant kompleksiškai spręsti šias problemas Projekto vykdytojas nuolat vykdo bazinius ir specializuotus kibernetinio saugumo mokymus viešojo sektoriaus darbuotojams bei organizuoja kibernetinio saugumo pratybas. 2021 m. šiuos mokymus išklausė virš 2 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų iš daugiau kaip 20 įstaigų. Specialūs kibernetinio saugumo mokymai buvo suorganizuoti Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros kanceliarijų bei ministerijų atstovams . Taip pat kibernetinio saugumo subjektų darbuotojai buvo šviečiami kibernetinės higienos srityje. Tačiau, organizacijose dirbantis personalas vis dar neturi pakankamai kibernetinio saugumo įgūdžių ir žinių, kurios leistų įvertinti grėsmes, su kuriomis susiduriama ir priimti pagrįstus sprendimus. Dėl didelio kibernetinio saugumo specialistų poreikio ir jo trūkumo, Lietuvos kibernetinio saugumo subjektams trūksta kvalifikuotų specialistų, kurie užtikrintų saugumą kibernetinėje erdvėje. Ypatingai trūksta kibernetinio saugumo analitikų ir informacijos saugumo vadovų. Lietuvoje paslaugų skaitmenizacija smarkiai auga, tačiau yra giluminis kibernetinių grėsmių ir saugumo suvokimo trūkumas visuomenėje. 2022 m. 73 proc. 16-74 metų amžiaus asmenų naudojosi valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetainėmis, tačiau nedidelę jų dalis pasitikrino, ar svetainės ir jų teikiamos paslaugos yra saugios nuo kibernetinių atakų. Didelė dalis Lietuvos gyventojų yra patyrusi duomenų viliojimo atakas, kurios gali sukelti didelę žalą asmenų finansiniams ištekliams, asmeninių duomenų saugumui, o taip pat ir jų darbovietės saugumui ir pan. Todėl yra būtinas tikslinių ir pažeidžiamiausių auditorijų švietimas kibernetinio saugumo srityje bei kibernetinio saugumo raštingumo didinimas. Identifikuotos 4 pagrindinės tikslinės auditorijos.