Projektu „Kompleksinis audiovizualinių ir skaitmeninių kompetencijų ugdymas ekonominiam aktyvumui skatinti Klaipėdos mieste“ siekiama spręsti keletą glaudžiai susijusių problemų, kurios nustatytos tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Projektas „Kompleksinis audiovizualinių ir skaitmeninių kompetencijų ugdymas ekonominiam aktyvumui skatinti Klaipėdos mieste“ inicijuojamas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto 2024–2029 m. vietos plėtros strategijoje iškeltus prioritetus. Projektas tiesiogiai prisidės prie 1.2 uždavinio – „Skatinti Klaipėdos gyventojus būti verslius ir aktyvius darbo rinkoje“ įgyvendinimo. Šiuo uždaviniu siekiama padėti Klaipėdos miesto gyventojams, visų pirma socialiai pažeidžiamiems, įgyti naujų, darbo rinkoje paklausių kompetencijų bei susirasti patrauklią darbo vietą arba paskatinti susikurti ją patiems (pradėti nedidelės apimties verslą ar individualią veiklą). Projektas taip pat įgyvendina 1.2.1 veiksmą – „Bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų (jų tarpe – migrantų) kompetencijų stiprinimas siekiant padėti jiems integruotis į darbo rinką“. Projekto veiklos – audiovizualinių ir skaitmeninių kompetencijų mokymai, praktiniai užsiėmimai bei verslumo tematikos dirbtuvės – prisidės prie vietos plėtros strategijoje numatyto tikslo spręsti bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų problemas, didinant jų įsidarbinimo galimybes ir motyvaciją būti aktyviais darbo rinkoje. Pagrindinės problemos: Ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius Klaipėdos mieste vis dar išlieka reikšmingas, ypač tarp jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų bei moterų, grįžtančių į darbo rinką. Remiantis strateginiu dokumentu „Klaipėdos miesto vietos plėtros strategija“ (2023), viena iš esminių vietos problemų yra gyventojų nedarbas bei nepakankamas įtrauktumas į darbo rinką, ypač šiuolaikinės ekonomikos kontekste, kuriame vis svarbesnės tampa aukštos pridėtinės vertės (APV) kompetencijos. Trūksta skaitmeninių ir audiovizualinių kompetencijų, paklausių šiuolaikinėje darbo rinkoje. Kaip nurodyta VVG strategijoje, viena iš esminių miesto vystymosi krypčių yra „žinių ekonomika, orientuota į kūrybingumą ir technologijas“. Tačiau pastebimas disbalansas – nors auga kūrybinių ir IT sektorių poreikis, Klaipėdos gyventojai ne visada turi galimybes įgyti šių sričių kompetencijas, ypač neformaliu ar greituoju būdu. Nepakankamos galimybės ekonomiškai neaktyviems gyventojams gauti įtraukiantį, praktinį ir darbo rinkos poreikius atitinkantį mokymą. Dalis bedarbių ar ekonomiškai neaktyvių asmenų neturi galimybių dalyvauti švietime dėl socialinių, finansinių ar motyvacinių barjerų. Problemos priežastys: Trūksta specializuotų mokymų, orientuotų į šiuolaikinės kūrybinės industrijos poreikius. Nepakankamai prieinama edukacinė infrastruktūra, ypač audiovizualinių ir skaitmeninių kompetencijų ugdymui. Ribotos galimybės nemokamai ar lanksčiai įgyti APV kompetencijas tiems, kurie neaktyvūs darbo rinkoje. Projekto poreikis ir pasekmės neįgyvendinus: Jei problema nebus sprendžiama, dalis Klaipėdos gyventojų ir toliau liks neįtraukti į ekonominį gyvenimą, o Klaipėdos regionas neišnaudos kūrybinės ekonomikos potencialo. Investicijos į audiovizualinių ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą prisidės prie vietos užimtumo didinimo, darbo rinkos balansavimo bei ekonominio aktyvumo augimo, kaip tai akcentuojama ir VVG strategijoje: „Tikslas – skatinti Klaipėdos miesto gyventojų, ypač jaučiančių socialinę atskirtį, aktyvią įtrauktį į socialinį bei ekonominį gyvenimą“ („Klaipėdos miesto vietos plėtros strategija“). Projektu siekiami rezultatai: Mažiausiai 35 ekonomiškai neaktyvūs asmenys ir bedarbiai įgis aktualias audiovizualines ir skaitmenines kompetencijas (filmuojant, montuojant, maketuojant, kuriant socialinius tinklus ir t. t.). Bus sukurta inovatyvi, kūrybinė ugdymo aplinka, kurioje praktiniai mokymai integruojami su realaus verslo užduotimis. Parengta mokymo programa ugdys šiuos 4 pagrindinius profesinius įgūdžius: Vaizdo turinio kūrimo įgūdžius (filmavimo, apšvietimo, garso paruošimo pagrindai) – leidžiančius dalyviams savarankiškai kurti vizualinę medžiagą. Vaizdo montažo ir redagavimo įgūdžius – apimančius darbą su populiariausiomis montažo programomis (pvz., Adobe Premiere Pro, DaVinci). Skaitmeninio maketavimo ir grafinio dizaino pagrindus – reikalingus kuriant reklaminius, informacinius ar socialinių tinklų vizualus (pvz., naudojant Canva, Adobe Illustrator). Skaitmeninės komunikacijos ir socialinių tinklų valdymo įgūdžius – padedančius planuoti, kurti ir administruoti turinį „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ar kitose platformose. Projekto dalyviai turės galimybę dalyvauti praktiniuose kūrybiniuose projektuose, kurie skatins jų motyvaciją ir padės integruotis į darbo rinką ar pradėti individualią veiklą. Horizontalieji principai : Darnus vystymasis ir žalos nedarymas aplinkai: projektas neturi neigiamo poveikio aplinkai, ugdymas vyks per skaitmeninius įrankius, be fizinių resursų švaistymo. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principas: projekte gali dalyvauti visų socialinių grupių atstovai, užtikrinamas prieinamumas asmenims su negalia (numatytos pritaikytos edukacinės priemonės, nuotolinio dalyvavimo galimybės). Moterų įgalinimas: į projekto tikslinę grupę planuojama įtraukti ne mažiau kaip 50 % moterų. Inovatyvumas: taikomos pažangios technologijos (skaitmeninio montavimo, maketavimo, dirbtinio intelekto įrankiai), praktikos metu dalyviai kurs realų audiovizualinį turinį. JT Neįgaliųjų teisių konvencija: atsižvelgiama į jos nuostatas užtikrinant prieigą prie mokymosi visiems. Sąsaja su ES Baltijos jūros regiono strategija: Projektas prisideda prie ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslo „Padidinti gerovę“, nes skatina gyventojų įgūdžių augimą, inovacijas, socialinę įtrauktį bei kūrybinės ekonomikos vystymą. Inicijuojamos veiklos atitinka veiksmų plano politinę sritį „Švietimas“ ir pavyzdinį įgyvendinimo modelį „Inovacijų ir verslumo ekosistemų kūrimas Baltijos jūros regione“, o rezultatai prisidės prie regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtros.