Kretingos muziejus (toliau – Muziejus) – Kretingos rajono savivaldybės muziejus, savivaldybės biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti muziejines vertybes. Muziejui tenka atsakomybė būti vieninteliu visapusiškai reprezentuojančiu Juozapo Tiškevičiaus šeimos kultūrinį palikimą. Grafas 1875 m. Kretingoje įkūrė šeimos rezidenciją su parku ir didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, 1878 m. atidarė pirmą Lietuvoje hidroelektrinę, o 1882 m. kartu su kunigaikščiu Bogdanu Oginskiu nutiesė pirmą Lietuvoje telefono liniją Kretinga−Plungė−Rietavas. Muziejus veiklą pradėjo 1935 metais, o nuo 1992 m. muziejus persikėlė į unikalią vietą – buvusius grafų Tiškevičių rūmus, kur veikia iki šiol. Tiškevičių rūmai, dar kitaip vadinami Kretingos dvaro sodybos rūmai yra valstybės saugomas objektas, jam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo (unikalus objekto kodas ؘ– 1430). Viena pagrindinių muziejaus kultūrinių veiklų yra ekspozicijų, kūrimas ir pristatymas visuomenei. Sprendžiamos problemos: – Dabartinė ekspozicija yra fiziškai ir morališkai pasenusi – baldai ir eksponatai nusidėvėję, nepatrauklūs lankytojams, be to, dabartinė ekspozicija neišnaudoja visos patalpos ploto, ir dalis unikalių patalpų, kurios yra kultūros paveldo objekto dalis, lieka neatvertos lankytojams; – Dabartinė ekspozicija neatspindi pasikeitusių lankytojų lūkesčių šiuolaikinėms ekspozicijoms, nėra pritaikyta lankytojams su individualiais poreikiais bei ignoruoja universalaus dizaino principus, neatspindi laikmečio aktualijų, menkai prisideda prie tautinės tapatybės formavimo – morališkai pasenusioje ekspozicijoje sudėtinga vesti edukacines programas, aktualias mokiniams ir mokytojams; – Dėl išvardintų priežasčių dabartinė ekspozicija yra mažai lankoma, lankytojai joje neužsibūna, o kasmet Muziejaus atliekami lankytojų nuomonės ir patirčių tyrimai rodo tam tikrą nepasitenkinimą esama ekspozicija; – Geopolitiniai įvykiai Ukrainoje verčia Muziejų iš naujo pažvelgti į savo vaidmenį pilietinėje visuomenėje stiprinant tautinę tapatybę, atsparumą kenkėjiškai propagandai; – Dėl nepatrauklios ir neatitinkančios individualių vartotojų bei socialinių grupių poreikių ir lūkesčių ekspozicijos, mažėja Muziejaus lankomumas (kasmet muziejų aplanko apie 75 tūkst. lankytojų ir šis skaičius nedidėja, priešingai turi tendenciją mažėti). 2024 m. buvo įvykdytas viešas pirkimas dėl naujos ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, o su laimėtoju – UAB "DADADA" 2024-04-01 buvo sudaryta sutartis Nr. DADA202404-01. Šios sutarties pagrindu buvo parengtas esamos ekspozicijos ir patalpų įvertinimas bei parengta naujos ekspozicijos, pritaikytos įvairių grupių poreikiams, koncepcija. Tai – ypač svarbus projektas Muziejui, kadangi šiuo metu Kretingos dvaro sodybos rūmuose II ir III a. eksponuojama „Dvaro istorijos ir kultūros ekspozicija“ nebuvo atnaujinta nuo 2012 metų. Muziejus, atsižvelgdamas į 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje įvardintą problemą Nr. 2 „Neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesutelkia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti“ bei į šios problemos priežastį 2.1 „Neužtikrintas kokybiškų, profesionalių, įvairių kultūros paslaugų tolygus prieinamumas ir pritaikymas tikslinių grupių poreikiams riboja gyventojų įtrauktį į kultūrinį gyvenimą“, inicijavo naujos ekspozicijos „Tiškevičių šeima, Kretingai atvėrusi Vakarų Europą“ (darbinis pavadinimas) įrengimą. Neatnaujinus ekspozicijos, Kretingos dvaro sodybos rūmai, kokybiškai neatliks jiems numatytos kultūrinės, šviečiamojo turinio pristatymo ir sklaidos funkcijos, nebus galimybės plėsti Muziejaus lankytojų aptarnavimo paslaugų, sukuriant ir pristatant naujas, kultūrines ir pažintines patirtis turtinančias veiklas. Naujai kuriamos ekspozicijos tikslas: atskleisti Tiškevičių giminės dvasinį ir materialų palikimą, jų pėdsaką Kretingoje krašto istorijoje, modernaus požiūrio įtaką raidai ir naujai apmąstyti aristokratijos fenomeno svarbą. Pasakojimo naratyvas yra paremtas šeimos nariais ir jų veikla. Fokusuojamasi į asmenybes ir jų darbus. Kadangi Tiškevičių giminė buvo didelė, ekspoziciją numatoma skirstyti pagal įtaką. Kiekviena salė turės po pasakotoją arba jų grupę. Numatoma akcentuoti asmenines istorijas, charakterio bruožus, tarpusavio santykius, lėmusius giminės sėkmę ir aktualumą iki šių dienų. Tiškevičiai buvo neabejotinai viena įtakingiausių to meto šeimų, pasižymėjusių ne tik turtais, bet ir progresyviu mąstymu, lėmusiu inovacijų atsiradimą krašto istorijoje. Šiuos šeimos aspektus mena ne tik likęs materialinis paveldas, bet ir gausybė istorijų, leidžiančių iš arčiau susipažinti su šeimos nariais ir jų individualiais pasiekimais. Būtent istorijos ir Tiškevičių portretai (atsiminimai, dienoraščiai) tampa Muziejaus pasakojimo ašimi, padedančia lankytojui įsijausti į tuometinį kontekstą ir dvaro gyvenimo subtilybes. Projektas bus vykdomas nepažeidžiant Chartijos nuostatų ir laikantis 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimu nustatytų rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01). Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y., projektas yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir bus vykdomas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Įgyvendinant projektą bus kreipiamas didelis dėmesys į darnų vystymąsi ir dedamos maksimalios pastangos, jog projekto veiklos aplinkos atžvilgiu būtų tvarios ir jas vykdant būtų laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų. Ekspozicijos kūrimas, atitinkantis darnaus vystymo principus, reiškia, kad visos projekto veiklos planuojamos ir vykdomos taip, kad minimizuotų neigiamą poveikį aplinkai, teigiamai veiktų socialinę ir ekonominę aplinką, ir tuo pačiu būtų ekonomiškai tvarios. Numatomi taikyti šie sprendimai: 1. Aplinkosauginis atsakingumas. Pirkimo sąlygose numatoma taikyti šiuos reikalavimus medžiagų tvarumui, cheminių medžiagų naudojimui, plastiko perdirbimui ir pakuočių atitikimui: 70 % medienos, medienos medžiagų ir gaminių turi būti iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas. Paviršiams dengti naudojamuose produktuose neturi būti pavojingų cheminių medžiagų, aziridino, chromo junginių. Formaldehido išmetamieji teršalai neturi viršyti 0,05 ppm. Visos plastikinės dalys,kurių masė ≥ 50 g, turi būti paženklintos kaip tinkamos perdirbti pagal LST EN ISO11469 ar lygiavertį standartą. Baldų tarnavimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 5 (penki) metai. Pakuotė turi atitikti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. 2. Socialinis įtraukimas ir švietimas Ekspozicija taip pat prisideda prie socialinės srities – švietimas ir mokslas, kadangi joje bus pateikiama nauja, iki šiol plačiajai visuomenei mažai arba išvis nežinoma informacija, faktai, istorijos. Vienas iš naujai ekspozicijai keliamų tikslų – jog jos turinys būtų lengvai pritaikomas švietime, o tai reiškia, jog regiono mokyklų mokytojai galėtų vesti integruotas pamokas Muziejuje. Taip pat Muziejus deda visas pastangas, jog ekspozicija būtų prieinama įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant neįgaliuosius, įvairaus amžiaus lankytojus. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie Horizontaliųjų principų įgyvendinimo (lygių galimybių, lankstumo, paprasto ir intuityvaus naudojimo, tinkamos informacijos, tolerancijos klaidoms, mažiausios jėgos sąnaudos, optimalaus dydžio ir erdvės), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimo.