1. Sandorių dinamika ir tuščių kilometrų problema Nepaisant itin sparčios pasaulinės logistikos ir transporto industrijos plėtros bei naudojamų technologijų, kai kurie šios industrijos procesai vis dar stokoja skaitmeninės transformacijos (esamų analoginių procesų skaitmenizavimas, automatizacija) ir inovatyvių (naujų skaitmeninių verslo modelių, procesų valdymo sukūrimas) sprendimų. Šią atskirtį dar labiau išryškino COVID-19 pandemijos, ES žaliojo kurso, mobilumo paketo direktyvos bei kiti geopolitiniai pokyčiai ir neapibrėžtumai, kurie pakeitė nusistovėjusias krovinių gabenimo taisykles, o šios sąlygojo naujus iššūkius, siekiant maksimaliai efektyvaus ir tvaraus resursų ir transporto parko valdymo. Šiandien vykstantys itin staigūs transporto ir logistikos industrijos pokyčiai ir šio sektoriaus vystymosi dinamika, sąlygoja poreikį sukurti naujos kartos procesų valdymo ir automatizacijos sistemas, o taikant didžiųjų duomenų, automatinio mašinų mokymosi, dirbtinio intelekto ir kitus mokslinius metodus, sukurti naujus technologinius modelius, kurie užtikrintų šiuolaikinės logistikos ir transporto industrijos procesų ir resursų valdymo veiklos tvarumą. Transporto ir logistikos industrija yra viena svarbiausių Europos Sąjungos ekonomikos vystymuisi ir sudaro arti dešimtadalio Bendrijos sukuriamo vidaus produkto. Tačiau, išnagrinėjus statistinius duomenis ir interviuojant transporto įmonių vadovus bei vadybininkus, tuščių kilometrų mažinimo ir sandorių sudarymo automatizavimo problema šiandien tapo viena aktualiausių, kuri tiesiogiai lemia verslo efektyvumo rezultatus, konkurencingumą ir transporto parko resursų išnaudojimo tvarumą. Šiandien krovinių gabenimo sunkvežimiais rinkos paklausos ir pasiūlos sandoriai didžiaja dalimi yra valdomi krovinių gabenimo ateities poreikių (angl. future tenders) ir spotiniais (angl. spot-freight) kvietimais, kuriuos formuoja krovinio gabenimo poreikį turinčios kompanijos. Šiuose kvietimuose dalyvauja krovinių gabenimo sunkvežimiais įmonės, siekiančios pasiūlyti geriausias sąlygas, t.y. kad krovinio aptarnavimo kaina būtų maksimaliai pelningaa šią paslaugą teikiančiai įmonei, tačiau pakankamai žema, kad įveiktų konkurentų pasiūlymus. Vienas pagrindinių aukštos komercinį vertės rodiklį lemiančių faktorių yra tvarus transporto resursų panaudojimas, kurį lemia kuo mažesnis tuščių mylių koeficientas. 2020 m. - 2023 m. Europos Sąjungoje metiniai krovinių pervežimai keliais sudarė 77,4% nuo visų transporto rūšių pervežimų, kuomet kiekvienais metais buvo atlikta beveik 2 mlrd. tonkilometrių pervežimų. Šie parametrai parodo šios industrijos faktinius pajėgumus atliepiant į rinkos paklausą ir poreikį. Tačiau, remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. Bendrijos narių sunkvežimiais atliekamų tuščių mylių rodiklis svyravo ties 20% nuo visų įvykdytų kelionių, kas reiškia, kad 1 iš 5 sunkvežimių ES keliais važiuoja tuščias, nes neturėjo krovinio. Tokiose šalyse kaip Austrija, Airija, Kipras tuščių pervežimų rodiklis viršija ne 35%. Svarbu paminėti, kad pastarasis rodiklis yra linkęs didėti, o jį lemia COVID-19 pandemijos, Brexit’o bei kiti makroekonominiai, geopolitiniai faktoriai. 2. Sandorių analizės automatizacijos problema Kvietimai dalyvauti krovinio gabenimo arba konkretaus maršruto aptarnavimo aukcionuose dažniausiai yra publikuojami įvairiuose internetinių aukcionų portaluose, internetinėse krovinių biržose arba, šie kvietimai, potencialiems dalyviams, siunčiami tiesiog el. paštu. Kvietimų kiekis yra itin didelis, kvietimai yra skirtingi ir priklauso nuo siuntėjo, kuriuos pastarieji pateikia įvairiais failų formatais, duomenų prieigos metodais, bei struktūra. Taigi, šaltinių, kuriuose publikuojami kvietimai aptarnauti krovinių maršrutus yra daug, duomenų kiekis yra didelis, o maršrutų aptarnavimo duomenys nėra vienodai struktūruoti. Dėl šios priežasties, transporto kompanijos samdo darbuotojus, kurių tikslas yra išanalizuoti krovinių gabenimo maršrutų kvietimus, palyginti ir sugretinti juos su transporto įmonės galimybėmis maksimaliai efektyviai išpildyti paskelbto konkurso sąlygas ir atitinkamai pateikti konkurencingiausią komercinį pasiūlymą (krovinio aptarnavimo kaina turi būti maksimaliai pelningas šią paslaugą teikiančiai įmonei, tačiau pakankamai žema, kad įveiktų konkurentų pasiūlymus). Svarbu paminėti, kad kuo didesnė transporto įmonė, tuo didesnis jos valdomų transporto priemonių parkas, atitinkamai ji turi pateikti kuo daugiau ir kuo greičiau konkurencingų statymų, kad užsitikrintų maksimaliai efektyvų transporto parko užimtumą ir kuo žemesnį tuščių maršrutų koeficientą. Šiam tikslui transporto įmonės samdo dešimtis ir šimtus darbuotojų, kurių užduotis yra analizuoti maršrutų aptarnavimo informaciją, palyginti ją su transporto įmonės ateities resursų galimybėmis ir, radus optimalių variantų, teikti pasiūlymus maršrutų aptarnavimui. Kaip minėta, šį analizės darbą vis dar atlieka žmogiškieji resursai, nes sandorių duomenų surinkimo, agregavimo ir analizės procesai iš esmės nėra automatizuoti. Šiandien vykstantys itin staigūs transporto ir logistikos industrijos pokyčiai ir šio sektoriaus vystymosi dinamikos tendencijos sąlygoja poreikį sukurti naujos kartos procesų valdymo ir paslaugų teikimo sistemas, o taikant didžiųjų duomenų, automatinio mašinų mokymosi, dirbtinio intelekto ir kitus mokslinius metodus, sukurti naujus technologinius modelius, kurie užtikrintų šiuolaikinės logistikos ir transporto priemonių valdymo veiklos efektyvumą. 3. Inovacijų lygmuo Tai technologiškai ir komerciškai naujas produktas. Analizuojant globalią rinką ir atlikus išsamią analizę, nepavyko rasti tokio kompleksinio ir viešai prieinamo technologinio sprendimo ar paslaugos, kuri atitiktų suformuotą produkto koncepciją, charakteristikas ir būtų inovatyvus savo sukuriama verte ir ekonominio poveikio aspektais tiek galutiniam naudotojui, tiek produkto vystytojui, tiek bendrai transporto sektoriaus ekosistemai. Taigi, tai tiesiogiai atitinka Oslo vadove nurodytą pirmąjį inovacijos aspektą. Vertinant moksliniu aspektu, krovinių maršrutų aibės ir ateities sinergijos modeliavimo problematika yra žinoma, šios srityje yra atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentai. Kuriamo produkto naujumo lygmuo ir inovacijos pasižymi taikomųjų mokslinių tyrimų pritaikymu verslo veiklos optimizavimo ir tvarumo užduotims spręsti. Produkto koncepcinės savybės pasižymi radikaliaisiais ir proveržio inovacijos rodikliais, kurie tiesiogiai atitinka antrąjį Oslo vadove suformuluotą naujumo matavimo aspektą. Radikaliosios inovacijos laikomos gebančiomis pertvarkyti esamą padėtį, o sukurtas produktas tiesiogiai sprendžia ne tik vienos transporto kompanijos veiklos automatizacijos ir resursų tvarumo uždavinius, tačiau sąlygoja visos transporto ir logistikos industrijos tvarumo transformaciją, nes tiesiogiai atliepa CO2 emisijų mažinimo tikslus. Kuriamas produktas turi potencialo tapti proveržio inovacija, nes mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto metodai jau gali pasiūlyti sprendinius inovacijai, kurie gali sukelti pokyčius ES krovinių gabenimo rinkoje. Svarbu paminėti, kad ES įsigalioja Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (The Corporate Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD), kuri įpareigos visas dideles, o vėliau ir mažesnes bendrijos įmones reguliariai rengti ir atnaujinti bendrus Europos standartus atitinkančias tvarumo ataskaitas. Pastarosios direktyvos tikslas - padėti investuotojams, vartotojams, politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims įvertinti įmonių nefinansinius rezultatus. Kol ES ruošia detalius CSRD metodologinius kriterijus, tvarus CO2 emisijų valdymas transporto įmonėms tampa esminiu ne finansiniu kriterijumi, kuris sąlygoja naujų galimybių, inovacijų paieškos ir specializuotų produktų sukūrimo poreikį. Iš to kylantys neapibrėžtumai sukuria itin palankias sąlygas kurti specializuotus dirbtinio intelekto, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus, kurie būtų nauji ne tik nacionaliniu rinkos lygmeniu, bet ir visos ES bendrijos ar net globaliu mastu.