Radviliškio miestas, kaip ir dauguma mažesnių Lietuvos miestų, susiduria su augančia socialinės atskirties problema, kuri ypač ryški tarp senyvo amžiaus žmonių, neįgaliųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, socialinę riziką patiriančių šeimų bei jaunimo, turinčio mažesnes galimybes įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Radviliškio miesto vietos plėtros strategijoje pažymima, kad socialinė atskirtis Radviliškyje pasireiškia tiek per nepakankamą galimybių dalyvauti bendruomeninėje veikloje pasiūlą, tiek per santykinai silpną įtraukties infrastruktūrą. Socialiai atskirtos grupės dažnai nesijaučia priimtos į bendruomenę dėl savo socialinės ar ekonominės padėties. Valstybės duomenų agentūros duomenimis Radviliškio r. Statistiniai duomenys, parodo socialinės atskirties problemos duomenis Radviliškio mieste: jaunimo nedarbas siekia 18 %, kas rodo jaunimo socialinę izoliaciją ir sunkumus įsilieti į darbo rinką. 25,6 % gyventojų yra vyresni nei 65 metų, o tik apie 30 % senjorų dalyvauja miesto kultūrinėse ar edukacinėse veiklose. Tai reiškia, kad likusi dalis lieka socialiai izoliuoti, nepaisant jų poreikio priklausyti bendruomenei ir aktyviai leisti laiką. Nors Radviliškyje vyksta kultūrinės iniciatyvos, socialiai pažeidžiamos grupės jose dažnai nedalyvauja dėl finansinių, sveikatos, mobilumo, socialinių įgūdžių trūkumo ir subjektyvių (izoliacija, savivertės stoka, stigmatizaciją) priežasčių. Visos veiklos, numatytos projekte, yra inovatyvios, nes prieš tai nevykusios Radviliškio mieste – nėra suaugusiųjų teatro, folkloro, suaugusiųjų vokalo, jaunimo šiuolaikinio šokio stovyklos ir keramikos užsiėmimų, nes trūko specialistų – kvalifikuotų mokytojų , kurie galėtų inicijuoti ir koordinuoti šias veiklas. Siūlomos veiklos sukels didžiulį susidomėjimą ir paklausą socialinę atskirtį patiriančių žmonių tarpe. Projekto tikslinė grupė – tai pažeidžiamiausi Radviliškio miesto gyventojai, kuriems būdingas socialinis ir kultūrinis atskyrimas, emocinė izoliacija, riboti ištekliai ir sumažintos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tikslinę grupę sudaro:1. senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžiaus asmenys, kurie dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Problemos: Dažnai patiria emocinę izoliaciją, sveikatos problemas, trūksta įsitraukimo į aktyvią socialinę ar kultūrinę veiklą. Projekto nauda: Skatins dalyvauti kūrybinėse veiklose, stiprins savivertę ir ryšį su bendruomene. Senjorus atstovaujantis partneris – Trečiojo amžiaus universitetas. Projektas ne tik suteiks galimybę senjorams dalyvauti veiklose, tačiau ir skatins pačius savanoriauti. 2. Asmenys su negalia. Duomenys: Radviliškio rajone registruota apie 3 800 asmenų su negalia (2023 m., Neįgaliųjų reikalų departamentas). Projekto nauda: Veiklos bus pritaikytos ir fiziškai, ir emociškai, kad skatintų lygiavertį dalyvavimą. Radviliškio miesto kultūros centro patalpos pritaikytos judėjimo ir kitą negalią turinčiam gyventojui. Esant poreikiui, bus pritaikyti ir stalai keramikos užsiėmimams. 3. Nepasiturintys asmenys ir šeimos, daugiavaikių šeimų nariai; 4. Socialinę riziką patiriančios šeimos; Duomenys: Radviliškio savivaldybėje apie 1 400 šeimų gauna socialinę paramą (2023 m.). Problemos: Ribotos galimybės dalyvauti kultūroje, menkas laisvalaikio užimtumas. Projekto nauda: Suteikiama erdvė kūrybinei saviraiškai ir bendrystei, mažinant psichosocialinę atskirtį. 5. Mažiau galimybių turintis jaunimas. Problemos: Motyvacijos stoka, įgūdžių trūkumas, mažas pasitikėjimas savimi. Projekto nauda: Kūrybinės veiklos kaip motyvacijos ir įgūdžių ugdymo priemonė, kurianti darbo rinkai aktualias socialines kompetencijas. Projekto veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 50 proc. iš socialinės atskirties dalyvių. Jaunimo padėtis kelia nerimą – nedarbo lygis Radviliškio mieste viršija šalies vidurkį ir siekia apie 18 %. Tai susiję ne tik su darbo pasiūlos trūkumu, bet ir su psichologiniu atsiribojimu, motyvacijos stoka, nepakankamomis kompetencijomis. Jauni žmonės, neturintys aktyvaus socialinio tinklo, lengviau pasiduoda izoliacijai, atsisako aktyvios saviraiškos ir rizikuoja emociškai degraduoti. Tam būtinos kūrybinės, jų orumą palaikančios aplinkos, kuriose jie galėtų saugiai ugdyti įgūdžius. Jaunuoliams siūlomi visi blokai užsiėmimų, taipogi į juos orientuotas šiuolaikinio šokio veiklos. Socialinę riziką patiriančių šeimų nariams dėl ekonominių sunkumų neprieinamos net simbolinį mokestį turinčios veiklos, o kartu ir saugios erdvės, kur būtų ugdomas pasitikėjimas, ryšiai, bendruomeniškumas. Taip pat socialinę atskirtį partiria ir tokių šeimų tėvai, kuriuos globoja Šeimos ir paramos fondas. Ne mažiau svarbu yra tai, kad žiemą, ypač nuo gruodžio mėnesio, pasireiškia sezoninė depresija, padidėja psichoemocinis jautrumas. Tai ypač svarbus laikas organizuoti saugias, bendrystę kuriančias veiklas, kur žmonės susitiktų, išgirstų vieni kitus, kartu veiktų. Todėl projekto startas planuojamas būtent gruodį – kada socialinio ryšio ir emocinės paramos poreikis yra didžiausias. Mūsų įstaiga jau turi patirtį sociokultūrinių paslaugų organizavime socialinę atskirtį patiriantiems asmenims – nemokama stovykla „Kibirkštis“, projektas „Kultūrink“, į 10 renginių atsivežęs po 10 dalyvių autobusais, visiškai nemokamas Tarptautinis vaikų teatrų festivalis „Plok“, „Auksinių scenos kryžių“ spektakliai, kurių kaina vos iki 5 eurų, Kojinių mezgimo čempionate vykstanti akcija „Padovanok kojines senoliui“ ir kitos. Mūsų patirtis rodo, kad pakvietus jautriai, šiltai ir tikslingai, net ir socialiai pažeidžiami žmonės noriai įsitraukia. Tačiau tam būtina sukurti jiems pritaikytas erdves, jaukias neformalias veiklas, kur bendraujama neformaliai, dalinamasi patirtimi ir kuriamas socialinis pasitikėjimas. Inovacija bus ir tame, kad skirtingų užsiėmimų žmonės bendraus vieni su kitais – eis vieni pas kitus mokyti veiklų, parodyti rezultatų ar tiesiog bendrai pavakaroti. Todėl šis projektas yra ne tik galimybė pasiūlyti veiklas – tai proga sugrąžinti žmones į bendruomenę, leisti jiems būti ne stebėtojais, bet dalyviais, formuoti socialinį ryšį, pasijusti reikalingais. Projekto veiklos taps ne terapine paslauga, bet socialinės įtraukties instrumentu, atliepiančiu emocinius, socialinius, kultūrinius ir net egzistencinius žmogaus poreikius. Parengta projekto programa ir atskirais ilgalaikiais veiklų blokais siekiama spręsti socialinę atskirtį ir izoliaciją, kurią patiria tam tikros grupės, tokios kaip jaunimas, senjorai, neįgalieji ir kitos pažeidžiamos grupės. Įgyvendinant projektą laikomasi horizontaliųjų principų (HP) ir atitikties projektų finansavimo sąlygų apraše Projekte naudojami inovatyvūs metodai ( skaitmeninių technologijų pagalba sukurti kvietimai plačiajai visuomenei, taip pat bendrą visų veiklų blokų grupė jau atrinktiems dalyviams), kad būtų pasiektos įvairios tikslinės grupės ir užtikrinta prieiga visiems. Įgyvendinamos inovatyvios, dar mūsų mieste nevykusios veiklos mūsų mieste, kurios padėtų dalyviams įgyti naujų įgūdžių, skatinančių jų dalyvavimą darbo rinkoje ir bendruomenės gyvenime. Darnaus vystymosi principas – projektas prisideda prie tvarios socialinės integracijos, stiprindamas bendruomenių atsakomybę ir skatindamas lygių galimybių užtikrinimą. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principas – projektas užtikrins, kad visos tikslinės grupės turės vienodas galimybes dalyvauti veiklose, nesvarbu, kokia jų socialinė ar ekonominė padėtis. Prieinamumo užtikrinimas – kūrybinės ir edukacinės veiklos bus pritaikytos visiems, įskaitant neįgaliuosius, užtikrinant jų prieigą prie šių paslaugų esant poreikiui. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos – projekto veiklos atitiks neįgaliųjų teises ir užtikrins jų įtrauktį į bendruomenės gyvenimą. Projekto siekiami rezultatai: Dalyviai pajus teigiamą poveikį savo socialiniam įsitraukimui po dalyvavimo projekto veiklose. Pasekmės, jei problemos nebus išspręstos: Socialinės atskirties gilinimasis – nesukūrus veiklų socialinei integracijai, pažeidžiamos grupės patirs vis didesnę atskirtį, kas gali pabloginti jų psichologinę ir fizinę būklę. Žemas gyvenimo kokybės lygis – neturėdami galimybės dalyvauti įvairiose veiklose, šios grupės nepasieks aukštesnio gyvenimo kokybės ir prasmingesnio įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą Projekto veiklos prisidės prie Radviliškio miesto vietos veiklos grupės įgyvendinamos strategijos „Radviliškio miesto 2023 – 2029 m. vietos plėtros strategija“, 1 tikslą „Didinti Radviliškio miesto gyventojų integraciją į visuomenę, gyventojų įsidarbinimo galimybes, verslo ir socialinio verslo kūrimą ir plėtrą“, 1.1. uždavinį „Skatinti asmenų socialinę įtrauktį, sudarant sąlygas socialiai pažeidžiamų ir atskirtų asmenų socializacijai“, 1.1.1. veiksmą „Bendrųjų socialinių ir sociokultūrinių paslaugų teikimas socialiai pažeidžiamiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“ problemų sprendimo.