Lietuvoje nepakankamai atskleistos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės dėl prastos pastato ir jo infrastruktūros būklės, veikiant laikui ir gamtinės aplinkos sąlygomis nyksta paveldo objekto autentiškumas. Nusprendus tvarkyti šį kultūros paveldo objektą, pastato būklė buvo tikrai bloga - Vilos mūro konstrukcijos sutrūkinėjusios, pamatai vietomis pasėdę, asbestcemento stogas prakiuręs, patalpų vidaus tinkas sudūlėjęs, mūro plytos pažeistos. Tokios būklės Vilos pastato neįmanoma pritaikyti kultūrinėms, edukacinėms, ekonominėms, socialinėms ir kitoms reikmėms, užtikrinti kultūros paveldo objekto prieinamumą visuomenei ir lankytojams. Tai riboja galimybes populiarinti kultūros paveldo objektą ir vykdyti kultūrinio paveldo objekto patrauklumą didinančias kultūrines bei edukacines veiklas. Aktualizavus šį pastatą, bus išsaugotas autentiškas XX a. pr. architektūros kultūros paveldo objektas, kuriame bus vykdoma lankytojams patrauklaus šiuolaikiško muziejaus veikla, kuri įtrauks lankytojus į Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos vertybių pažinimą, bus vykdomos naujos interaktyvios edukacijos. Kultūros paveldui tenka svarbus vaidmuo kuriant ir didinant socialinį kapitalą, skatinantį piliečius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, plėtoti kultūrinę įvairovę ir dialogą, jis daro svarbų ekonominį poveikį, kaip darnaus regioninio vystymosi potencialas, kultūrinio turizmo plėtra, prisideda prie tvarios aplinkos išsaugojimo. Projektu sprendžiama problema sutampa su Nacionaliniame pažangos plane, plėtros programoje Nr. 08-001-04-06-01 „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ numatyta iškelta problema ir spręstinomis priemonėmis – kultūros paveldas kaip unikalūs ištekliai nėra efektyviai naudojami kurti pridėtinę vertę šalies ekonomikoje ir stiprinti tautinę tapatybę. Visuomenė menkai pažįsta kultūros paveldo objektus. Vilos pastato prasta būklė neleidžia pastato lankytojams lankytis kultūros paveldo objekte ir patekti į pastatą, taip pat kritiškai susidėvėjusios vertingosios ir saugotinos vertybės, neatskleidžia pastato kaip kultūros objekto vertės. Projekto vykdymas leidžia šį pastatą pritaikyti visuomenei ir jame vykdyti Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros minties muziejaus veiklą. Muziejaus veikloje vykdoma nuolatinė ekspozicija, kurioje atvaizduojama Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija bei Krakeniškių dvaro istorija iki šių dienų. Ekspozicijos pateikiamos dvaro patalpose kas dešimtmetį. Ekspozicijoje apžvelgiami istoriniai įvykiai, literatūros ir kultūros veikėjų, knygnešių biografiniai ir veiklos faktai. Edukatorius atsakingas už edukacijas mokiniams bei kitoms lankytojų grupėms pasirinkta ir iš anksto suderinta tema. Muziejus bendradarbiauja su organizacijomis, rengiančiomis organizuotas moksleivių, suaugusiųjų ekskursijas autobusais, regiono turizmo informacijos centrais, Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Kauno apskričių mokykloms. Muziejus aktyviai populiarina savo veiklą, kviečiant lankytojus į edukacijas ir kultūrinius renginius per paskyrą socialiniuose tinkluose ir skelbimais vietiniuose laikraščiuose. Prisideda prie Šilutės kultūros centro iniciatyvos „Vėtrungių kelias“, bendradarbiauja su Rambyno ir Pagramančio regioninių parkų lankytojų centrais. Facebook socialiniame tinkle veikia paskyra „Krakeniškių Dvaras“, kuriame skelbiama informacija apie dvaro istoriją, kraštiečius, veiklą tvarkant kultūros paveldo objektą. Muziejuje veikia nuolatinė krašto istorijos ir kultūros ekspozicija, keičiamasi Lietuvos istorijos, meno ekspozicijomis su kitais muziejais. Veikia regiono menininkų, tautodailininkų parodos su kūrinių pristatymais, susitikimais atidarymo metu. Aktualizuojant pastatą numatytos interaktyvios ir įdomios įtraukiančios veiklos ir edukacijos – maisto gamybos edukacijos, „pabėgimo“ edukacija, kuri leidžia susipažinti šiame muziejuje su esamomis ekspozicijomis ir istorija. Projektas atitinka horizontaliesiems principams ir Chartijos nuostatams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar el. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą. Taip pat projektu bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas – pastatas ir jose vykdomos veiklos pritaikomos lankytis neįgaliesiems.