Aplinka, kurioje šiandien veikia Lietuvos įmonės ar organizacijos, pasižymi vis spartėjančiais pokyčiais – rinkų globalizacija, naujų technologijų ir konkurentų atsiradimu, naujais reguliavimo reikalavimais ir vis reiklesniais klientais, vartotojais bei pačiais piliečiais. Šioje aplinkoje gebėjimas inicijuoti, kurti ir (arba) diegti inovacijas (naujoves) daugeliui įmonių tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu ir ilgalaikės sėkmės veiksniu. Priežasčių, dėl kurių įmonės siekia kurti/diegti inovacijas, yra daug – didinti pajamas, augimą ir pelningumą, mažinti išlaidas ir atliekas, padidinti vartotojų ir klientų pasitenkinimą, motyvuoti darbuotojus ir pritraukti partnerius, bendradarbius bei finansavimą, kurti ir realizuoti pridėtinę vertę klientams kuriant/diegiant naujus ar pakeistus produktus, paslaugas, procesus, modelius, metodus ir kt. Taigi įsitraukimas į inovacijų veiklą yra būdas verslui (įmonėms) sutelkti dėmesį į ateitį ir veiksmingai įgyvendinti savo viziją bei tikslus – užsitikrinti išlikimą ir ilgalaikę įmonės svarbą (konkurencinį pranašumą) rinkoje, prisidėti prie visuomenės ekonominės, socialinės ir kt. gerovės kūrimo bei stiprinimo. Gebėjimas inicijuoti, kurti ir (arba) diegti inovacijas (naujoves) bei paversti tai pagrindiniu įmonės gebėjimu, vis dažniau tampa svarbiausiu skiriamuoju verslo (įmonių) sėkmės veiksniu. Nesugebėjimas pasinaudoti naujomis galimybėmis ir reaguoti į inovacijų iššūkius, gali sukelti įmonės stagnaciją, nereikšmingumą (nebeaktualumą) ir galiausiai įmonės žlugimą. Lietuvai rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, buvo atlikta Lietuvos konkurencingumą bei pažangą kuriančio ūkio (ekonomikos) analizė ir nustatyta, jog šalies proveržį stabdo 3 esminiai inovacijų sklaidos iššūkiai (problematika): 1) žemi MVĮ pajėgumai absorbuoti inovacijas; 2) nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių ir mažas verslo investicijų į MTEP dydis; ir 3) žemas verslo ir mokslo tarptautiškumo (dalyvavimo tarptautiniuose projektuose, tinkluose) lygis. ES investicijų programoje taip pat pastebėta, jog trūksta paskatų pagrindiniams ekonomikos dalyviams persiorientuoti į inovacijomis grįstą augimą, todėl mažėja Lietuvos įmonių konkurencingumas, lėtėja ekonomikos transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, sunkėja prisitaikymas prie technologinių ekonomikos pokyčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 247 patvirtintoje Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje konstatuota, jog vykstantys technologiniai pokyčiai, robotizacija, pramonės transformacija ir skaitmeninimas sparčiai didina įgūdžių tobulinimo poreikį, sietiną su Lietuvos prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) siekių įgyvendinimu. Atlikus aplinkos analizę, apimančią mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos galimybių, smulkiojo ir vidutinio verslo augimo ir konkurencingumo, skaitmeninimo, reikiamų įgūdžių ir regioninę apžvalgą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 835 patvirtinta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcija (toliau – Sumanios specializacijos koncepcija), kurioje, įvertinus esamus ir potencialius šalies ūkio konkurencinius pranašumus bei siekiant sutelkti išteklius į didžiausią augimo potencialą turinčias sritis, nustatyti 3 Sumaniosios specializacijos prioritetai (toliau – S3): 1) Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; 2) Sveikatos technologijos ir biotechnologijos,; 3) Informacinės ir ryšių technologijos. Pabrėžtina, kad Sumaniosios specializacijos krypčių įgyvendinimas, be kita ko, reikalauja visapusiško įgūdžių rinkinio, kuris apimtų ne tik mokslinius, techninius, technologinius procesus, bet ir vadybinius įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant inovacijų vadybos ir valdymo įgūdžiams ugdyti. Pareiškėjui įgyvendinant projektą Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004 “Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)”, 2019–2023 m. laikotarpiu buvo atlikta virš 330 įmonių inovacijų auditų ir buvo pastebėtos spragos dėl specifinių MVĮ žinių ir įgūdžių trūkumo: mažose įmonėse silpnas inovacijų strateginis planavimas, dažnai nėra parengtos (aprašytos) strategijos ir jų įgyvendinimo planų, darbuotojai nėra įtraukiami į jų kūrimą; daugelis įmonių nežino inovacijų ekosistemos elementų (žiediškumas, sumani specializacija, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, tvarumas, ekologija, Žaliasis kursas bei klimatui ir aplinkai neutrali ekonomika, kt.); nemaža dalis įmonių nežino ES finansavimo priemonių ir kitų paramos galimybių ir (arba) nėra jomis pasinaudojusios (bandžiusios pasinaudoti); didžioji dalis mažų įmonių vykdo užsakomuosius darbus ir nekuria savo produktų, nėra inovacijų skatinimo politikos/kultūros, nesekamos inovacijų plėtros tendencijos; didžioji dalis įmonių nežino ir nesinaudoja esama pažangia MSI (mokslo ir studijų institucijų) ar SIC (skaitmeninių inovacijų centrų) infrastruktūra bei juose dirbančių tyrėjų paslaugomis; nemaža dalis įmonių nekaupia ir neanalizuoja duomenų apie įmonės procesus realiu laiku; didžioji dalis įmonių nedeklaruoja MTEP veiklų, neskaičiuoja pajamų iš inovatyvių produktų/paslaugų pardavimo, nepasinaudoja MTEP pelno mokesčio lengvata, neturi rodiklių pamatuoti inovacijų sėkmingumą. Pareiškėjas siekdamas išgryninti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius organizavo diskusijas oficialiose Sumanios specializacijos prioritetų darbo grupėse. Šių diskusijų metu su VGPP dalyviais buvo identifikuoti techniniai ir vadybiniai įgūdžiai, siekiant paskatinti perėjimą prie žiniomis grindžiamos ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimo. Vadybinių įgūdžių rinkiniu remiamasi projekte planuojant MVĮ darbuotojams reikalingas inovacinį potencialą didinančias žinias ir įgūdžius, kurie bus vystomi ir stiprinami per įvairių formų ir lygių mokymus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas skirtingų įgūdžių, reikalingų viso inovacijų vadybos ciklo metu (nuo planavimo iki kontrolės) įgijimui ir (arba) lavinimui. Sumaniems įgūdžiams tapus nauja sudėtine 2021–2027 m. Sumaniosios specializacijos koncepcijos dalimi, kol kas nėra gerosios praktikos pavyzdžių, kaip šią integraciją atlikti ir valdyti. Akivaizdu, kad stebėsenos ir vertinimo sistema turi apimti sumanių įgūdžių elementus, įgūdžių pasiskirstymą ir paklausą S3 įgyvendinančiose įmonėse, įgūdžių dinamiką. Taigi, geresnė įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitiktis Sumaniajai specializacijai turėtų (galėtų) būti užtikrinama per S3 stebėsenos ir vertinimo sistemą. Sprendžiant Sumaniajai specializacijai reikalingų įgūdžių bei jų panaudojimo skirtingose ekonomikos veiklose potencialo problematiką Lietuvoje, įvairios šalies ir tarptautinės organizacijos parengė įvairių analitinių bei rekomendacinio pobūdžio dokumentų. Visgi, iki šiol atlikti tyrimai neleidžia nuosekliai stebėti MVĮ ir kitų VGPP dalyvaujančių subjektų įgūdžių poreikio bei jų kuriamo poveikio, kadangi: oficialiosios statistikos portale duomenys nėra pateikiami konkrečiais aspektais, pvz., geografiniu, sektoriniu ar sumaniosios specializacijos; pateikiama informacija vėluoja atspindėti realią situaciją ir greitai praranda aktualumą; įvairių politikos priemonių ir intervencijų, skirtų įgūdžių gerinimui, vertinimas yra daug resursų reikalaujantis procesas, kuriam kasmet išleidžiama po keletą milijonų eurų (perkant išorines vertinimo ir/ar apklausų atlikimo paslaugas). Siekiant patobulinti esamus ir surasti naujus būdus, kaip būtų galima paskatinti sumanių įgūdžių vystymą bei parengti/atnaujinti paramos priemones, itin svarbu gebėti įvertinti reikalingų įgūdžių poreikį bei poveikį ir suprasti, kokie įgūdžiai yra panaudojami skirtinguose ekonomikos sektoriuose ir koks yra jų panaudojimo mastas. Šiuo metu nėra aišku, kaip ir kokie įgūdžiai yra naudojami, kokių įgūdžių trūksta konkretiems ekonomikos sektoriams, kam yra kuriama didžiausia pridėtinė vertė ir pan. Atsižvelgiant į įvardintą problematiką, būtina sukurti nuolat veikiančią sumanių įgūdžių stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri būtų integrali sumaniosios specializacijos stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis, užtikrinanti nuolat veikiantį VGPP – pamatinį elementą, skirtą sumanios specializacijos prioritetams ir tematikoms inicijuoti, nustatyti, peržiūrėti, koreguoti bei tobulinti. Nuolatinis VGPP subjektų įsitraukimas į procesą skatinamas fasilitavimo būdu ir tai yra vienas iš būdų, padėsiančių tiek sumanių įgūdžių poreikių identifikavimui ateityje, tiek ir įgyvendintų mokymų programų poveikio vertinimui, taip pat, pasitelkus mokymų stebėsenos rezultatus bus priimti duomenimis pagrįsti sprendimai dėl mokymo/ugdymo proceso tobulinimo. Tam būtina parengti (sukurti): 1) VGPP stebėsenos metodiką (toliau – Stebėsenos metodika); 2) Stebėsenos skaitmeninį įrankį (toliau –Stebėsenos IT įrankis). Atsižvelgiant į aukščiau pristatytą problematiką bei iš jos kylančius poreikius, projekte keliami 2 pagrindiniai uždaviniai: 1. Stiprinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacinius pajėgumus, siekiant ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės transformacijai, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie ekonomikos technologinių pokyčių reikalingus MVĮ darbuotojų gebėjimus, ir skatinant įmonių gebėjimus įgyti MTEPI veikloms reikalingų žinių ir įgūdžių; 2. Stiprinti verslininkystės galimybių paieškos procese (VGPP) dalyvaujančių subjektų pajėgumus įgyvendinti sumaniąją specializaciją ir užtikrinti nuolatos veikiantį VGPP, siekiant ugdyti įgūdžius, apimančius visą inovacijų vadybos ciklą (prognozavimas, planavimas, organizavimas, kontrolė).