Remiantis PSO (2022) duomenimis vienas iš septynių 10–19 metų amžiaus vaikų patiria psichikos sutrikimus, kurie sudaro 13 proc. šios amžiaus grupės pasaulinės ligų naštos; depresija, nerimas ir elgesio sutrikimai yra vienos iš pagrindinių paauglių ligų ir negalios priežasčių; savižudybės yra ketvirta dažniausia 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis; nesugebėjimas išspręsti šių paauglių psichikos sveikatos problemų apima ir pilnametystę, pablogina fizinę ir psichinę sveikatą ir riboja galimybes gyventi pilnavertį suaugusiųjų gyvenimą. Vaikų ir jaunimo sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais (F00-F99) Telšių rajone kasmet didėja: 2021 m. - 100 atv.,/1000 gyv. 2022 m. – 101,34 atv./1000 gyv., 2023 m. – 118,64 atv./1000 gyv. Telšių rajono savivaldybėje sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų ligomis yra 1,37 karto didesnis už Lietuvos vidurkį. Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didelį gyventojų sergamumą ir pirmalaikį mirtingumą yra sąmoningo rūpinimosi savo sveikata stoka (PSO). 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane vieni iš nurodytų sprendimų susidariusiai situacijai gerinti yra stiprinti visuomenės psichologinį, emocinį atsparumą, daug dėmesio skiriant vaikų psichologinei būklei bei gerinant visuomenės sveikatą – t. y. skatinant keisti žmonių gyvenimo būdą, ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą. Prevencinių priemonių taikymas padėtų ugdyti sveikatos raštingumą, fizinio aktyvumo įgūdžius, gerinti psichinę sveikatą. Remiantis Valstybės duomenų agentūros gyventojų skaičiaus duomenimis ir įvertinus paskutinių metų gyventojų skaičiaus pokyčio tendencijas bei pateikiamas prognozes, vyresnio amžiaus asmenų skaičius turi tendenciją didėti. Todėl vyresnio amžiaus žmonių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas yra svarbi priemonė, siekiant vyresnio amžiaus žmonių sėkmingo senėjimo. Nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse vyresnio amžiaus gyventojams sunkiau prieinamos prevencinės sveikatos stiprinimo priemonės, dėl šios priežasties blogėja ne tik vyresnio amžiaus gyventojų fizinė bei psichinė sveikata, didėja socialinė atskirtis, auga sveikatos netolygumai Lietuvos regionuose, trumpėja kokybiško gyvenimo trukmė. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas mokyklose – viena aktualiausių problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria visuomenė. Atsižvelgiant į 2020 m. Higienos instituto atliktą vaikų gyvensenos tyrimą nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybėje nuo 633 apklaustų moksleivių, 26,5 proc. respondentų per 30 dienų bent kartą rūkė elektronines cigaretes ar naudojo kitus elektroninius prietaisus (Lietuvos vidurkis 20,1 proc.), 5,4 proc. rūkė tabako gaminius, o 12,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad per paskutines 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus (Lietuvos vidurkis 10,6 proc.) ir per paskutinius 12 mėnesių, bent kartą vartojo 25, 4 proc. (Lietuvos vidurkis 21,9 proc.) Visi šie rodikliai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Siekiant geresnės Telšių r. gyventojų sveikatos būklės, būtina plėtoti sveikatinimo veiklas visose tikslinių asmenų grupėse, skleisti visuomenėje gerosios sveikatinimo veiklos praktikas ir pasiekimų pavyzdžius (tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių), suteikti daugiau galimybių gyventojams stiprinti savo sveikatos raštingumą, skatinti gyventojus aktyviau patiems įsitraukti į sveikatą palaikančios aplinkos kūrimą bendruomenėse ir didinti nepakantumą sveikatą žalojantiems veiksmams. Projekto metu bus užtikrinamas horizontaliųjų principų laikymasis - lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą; bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.