Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) 5-tasis veiksmas Lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems reikalauja lyčių pusiausvyros siekio visuose mokslinių tyrimų grupių lygmenyse, vadovavimo ir sprendimų priėmimo srityse, smurto bei priekabiavimo ir šališkumo lyčių atžvilgiu naikinimo, lyties aspekto integravimo į MTI turinį, įskaitant, inter alia, lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, socialinę įvairovę, negalią, amžių, seksualinę orientaciją bei visų rūšių diskriminacijos prevencijos. Liublianos deklaracija (2021) pabrėžia poreikį parengti nacionalinės lyčių lygybės politikos stebėsenos ir vertinimo priemones MTEP-e ir lyčių lygybės priemones, įskaitant Lyčių lygybės planus (LLP). Tokios priemonės – rinkimas ir analizė informacijos apie lyčių (įtraukiant intersekcionalumo aspektą) lygybės pasiekimus, LLP įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, įtraukumą ir įvairovę – svarbios, nes sukuria pagrindą vertinti veiksmus, kuriais siekiama institucinių pokyčių. Siekdama efektyviai taikyti lyčių lygybės principą, Europos Komisija (EK) mokslo programų dalyviams taiko griežtesnius reikalavimus. Nuo 2022 m. įvesta privaloma dalyvavimo mokslo programose sąlyga – paraiškas teikiančios mokslo (ir studijų) institucijos (MSI) privalo turėti oficialius organizacijų LLP arba lygiaverčius strateginius dokumentus bei įrodymus, kad jie yra įgyvendinami gerinant darbo sąlygas / aplinkas, užtikrinant nuoseklų darbuotojų kompetencijų auginimą, integruojant lyties aspektą į mokslinių tyrimų ir studijų turinį, kt. LLP yra laikomas pareiškėjų tinkamumo kriterijumi ir taikomas visoms ES valstybių narių bei asocijuotų šalių viešojo sektoriaus įstaigoms, mokslinius tyrimus vykdančioms ar aukštojo mokslo institucijoms (taip pat ir privačioms). Planas turi tenkinti visus minimalius reikalavimus, apimančius šio plano tvirtinimą ir skelbimą, žmogiškųjų išteklių planą ir jo laikymąsi, duomenų apie lyčių lygybę kaupimą ir analizę bei mokymus lyčių lygybės tema. Planas yra struktūrinė ir infrastruktūrinė priemonė, galinti vienu metu problemas spręsti visais instituciniais lygmenimis. Be to, Lietuvos teisinis reguliavimas (LR Darbo kodeksas 26 str.) nuo 2017 m. liepos mėn. įpareigoja kiekvieną šalyje veikiančią MSI autonomiškai prisiimti atsakomybę už lyčių lygybės politikos įgyvendinimą organizacijoje. Remiantis She Figures (2021) duomenimis, Lietuvos MSI 24 proc. moterų mokslininkių dirba nepilną darbo dieną, 12% jų dirba turėdamos “nesaugias sutartis”; redakcinėse kolegijose mažai moterų STEM srityje; moterų yra mažiau tarp autorių korespondenčių/-tų, pristatančių ir skleidžiančių tyrimų rezultatus; moterų dalis tarp inovatorių nesiekia 0,2; daugiausia patentų paraiškų pateikia vyrų komandos arba tik vienas vyras tyrėjas; vyrų mokslinių tyrimų finansavimo sėkmė 3,6 karto didesnė nei moterų; publikacijų, įtraukiančių lyties aspektą šalyje, kiekis yra mažas (vos geresnė situacija medicinos ir sveikatos tyrimų srityje); 42% MSI įgyvendina lyčių lygybę įtvirtinančias priemones ar veiklas; ir t.t. Šie duomenys rodo, kad, viena vertus, didžioji dauguma Lietuvos MSI (ne)formaliai siekia įtvirtinti lyčių lygybę. Tačiau kita vertus, didelė konkurencija EMTE dėl finansavimo ir staigus tinkamumo kriterijaus įvedimas į EK finansavimo konkursus tampa problemišku šalyje, kadangi trūksta nacionalinės infrastruktūros ir žinių bei gebėjimų integruoti lyties aspektą į EMTE sritį tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmenimis. Todėl mokslinio bei administracinio personalo kompetencijų plėsti tyrimų taikymo sritis visapusiškai integruojant lyčių įvairovę ir intersekcionalius požiūrius bei įtvirtinant lygybę sustiprinimas užtikrintų, kad bus išvengta įvairių visuomenės socialinių grupių interesų eliminavimo. Antra, MSI patiria EK spaudimą sparčiai ir produktyviai įgyvendinti LLP, siekiant institucinių pokyčių MSI. Staiga patekus į tokias sąlygas dauguma MSI susiduria su stoka žinių, gebėjimų ir bendro supratimo kaip konstruojamas LLP, kaip stebimas rodiklių pasiekiamumas, kaip ir kokie duomenys renkami, kaip sukeliamas pokytis. Visumoje, MSI neturi LLP įgyvendinimo stebėjimo ir vertinimo metodologijų, rodiklių ir kriterijų. VU, kaip ir dauguma Lietuvos MSI, neturi LLP įgyvendinimo stebėjimo ir vertinimo įrankių bei vertinimo kompetencijų, atspindinčių universitetinį bendradarbiavimą, atsakomybę, ryšius su studentėmis ir studentais, darbuotojų profesinėmis ir partnerinėmis organizacijomis, siekiant lyčių lygybės, įvairovės ir įtraukties. Lietuvoje jokia institucija nacionaliniu lygmeniu neatlieka Europos šalių gerosios praktikos ir žinių perkėlimo, žinių valorizacijos Lietuvos MSI, be to, nėra infrastruktūros, organizuojančios šią veiklą, nėra sukurtos nacionalinį kontekstą atitinkančios LLP stebėjimo ir vertinimo metodologijos sistemos (rodikliai, kriterijai, matavimas). Lietuva priskiriama prie “veiksmo” / “veikiančiųjų” (angl. actionistic) šalių, kurios įgyvendina lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo į mokslinių tyrimų sektorių veiklas be lyčių situacijos konteksto ir problemų analizės neįvardijant prioritetų (Wroblewski, 2021). 2023 m. pavasarį pabaigus H2020 projektą SPEAR, kurio rėmuose buvo sukurtas VU LLP, pradėta lyčių lygybės situacijos stebėsena LLP priemonių įgyvendinimo rėmuose. Dviejų metų laikotarpyje buvo renkami duomenys apie lyčių situaciją personalo, mokslo, studijų srityse. Taip pat buvo vertinamas suplanuotų veiklų įgyvendinimas ir progresas. Tačiau stebėsenos procesas turėtų būti išsamesnis, įtraukiantis ne tik LLP priemonių įgyvendinimo stebėseną, bet ir jų poveikio VU valdymo, vadybos, mokslo ir studijų procesams įvertinimą. Tai leistų ne tik užtikrinti efektyvesnį LLP įgyvendinimą, bet ir padėtų identifikuoti lyčių lygybės srityje kylančias problemas. Todėl šiame projekte kuriamos VU įgyvendinamo LLP stebėsenos ir vertinimo gairės padės pagrindą VU LLP atnaujinimui 2025 m., integruojant įtraukumo ir intersekcionalumo aspektus. VU, kaip ir dauguma Lietuvos MSI, artimiausiu metu susidurs su iš EK ateinančių iššūkiu – atitikti projektų paraiškų tinkamumo, reikalavimų laikymosi ir finansavimo kriterijus, kuomet greta mokslinių projektų paraiškų turinio kokybės, atrankos sėkmė priklausys ir nuo organizacijos LLP įgyvendinimo pasiekimų. Taigi, lygiavertiško konkuravimo sąlygos EMTE dar pasunkės. Kaip ir bet kuris kitas mokslo politikos klausimas, lyčių lygybės politikos kryptys, skirtos lyties aspekto įtraukimui į MTEP dizainą, įgyvendinimą ir vertinimą reikalauja LLP stebėsenos žinių ir gebėjimų valorizacijos, techninių bei ekonominių išteklių. Šiai problemai spręsti siūlome šį projektą, pagal kurį parengiamos VU LLP stebėsenos ir vertinimo gairės, reikalingi įrankiai, rodikliai, kriterijai, paremti kitų šalių gerosiomis patirtimis, EK finansuotų projektų rezultatais bei esamo VU LLP įgyvendinimo matavimu akademinėje aplinkoje. Fokusuojantis į lyčių lygybės MSI užtikrinimo procesus bei intersekcionalaus požiūrio integraciją pastaruosiuose procesuose užtikrinant įvairovę ir įtrauktį, šis projektas tiesiogiai atitinka HP lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimo principą. Kadangi projekte bus siūlomi inovatyvūs lyčių lygybės užtikrinimo sprendimai integruojant intersekcionalumo požiūrį vienoje iš Lietuvos MSI, projektas taip pat atitinka HP inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) principą. Projektas prisideda prie dviejų JT SGD veiksmų tikslų įgyvendinimo: 5-tojo ir 10-tojo, t.y. lyčių lygybės priemonių ir strategijų įgyvendinimo stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo, kadangi pasiūlys ir išbandys inovatyvių lyčių lygybės užtikrinimo sprendimą didinant įtraukumą bei mažinant nelygybę VU akademinėje aplinkoje. Sukūrus ir išbandžius stebėsenos instrumentus, numatomi mokymai ir sklaida Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms.