Projektu prisidedama prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą. Problema – detalios kapinių infrastruktūros inventorizacijos ir privalomai saugomų duomenų skaitmeninio registro trūkumas bei teikiamų aptarnavimo paslaugų lygis neatitinka šios dienos poreikių. Savivaldybių seniūnijose visi laidojimo duomenys vis dar kaupiami popieriniuose žurnaluose, sprendimams priimti specialistai turi keliauti po visas seniūnijas, kapinėse vertinti kapavietes, taip prailginant paslaugos teikimo laiką itin jautriu aptarnaujamam asmeniui gyvenimo atveju, taip pat padidinant žmogiškos klaidos galimybes. Problemos sprendimo būdas – savivaldybės laidojimo duomenų IT sprendimas, skirtas kapinių duomenų ir kapinių administravimo procesų skaitmenizavimui, esamų valstybinių IT sistemų integracijos, kapinių infrastruktūros inventorizavimas bei laidojimo duomenų skaitmeninimas (sukuriami tikslūs skaitmeniniai kapinių žemėlapiai, kiekviena kapavietė turi savo identifikacijos numerį bei tikslias koordinates, patalpinamos kiekvienos kapavietės nuotraukos, suskaitmeninami visi popieriniai laidojimo žurnalai, visi tekstiniai bei grafiniai duomenys susiejami su konkrečiomis kapavietėmis). Įgyvendinat projektą planuojama nekurti naujų IT sprendimų, tačiau naudoti jau rinkoje platinamus kapinių skaitmeninio valdymo IT sprendimus, kurie, atsižvelgiant į skirtingą savivaldybių parengtumo lygį bei skaitmeninio sprendimo poreikį, turi būti orientuoti asmenims turintiems mažai darbo su GIS technologijomis patirties ir suprantama intuityviai. Įgyvendinant sprendimą prisidėsime prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ,,Naujos kartos Lietuva“ reformos ,,Į klientą orientuotos paslaugos“, kadangi įdiegsime skaitmenines technologijas, automatizuosim veiklos procesus, bus sudaryta galimybė teikti ,,bekontaktes“ paslaugas, atsisakyta popierinių dokumentų poreikio, poreikio prognozavimui ir politikos stebėsenai sutelkti aktualius informacinius išteklius, o priimamus sprendimus bus galima grįsti jau esamojo laiko duomenų analize, faktais ir įrodymais. Sukūrus vientisą skaitmeninį laidojimo duomenų registrą visi jautrūs duomenys jų peržiūrai ir redagavimui būtų pasiekiami tik su konfidencialiais ir unikaliais prisijungimais, visi pokyčiai registre fiksuojami veiksmų žurnale identifikuojant juos atlikusius asmenis. Sistema suteiks galimybę sprendimui priimti įvertinti visus reikiamus informacijos šaltinius vienoje vietoje, matyti visus istorinius veiksmus, numatyta 4-ių akių patikros funkcija, kai suvestus duomenis patvirtinti gali būti pasitelkiamas kitas darbuotojas. Atsakingas specialistas gali priimti sprendimą įvertinęs visą informaciją pats, nesitelkdamas kapinių prižiūrėtojo informacija iš fizinės paslaugos suteikimo vietos, t. y. kapinių. Sistema suteikia galimybę sprendimą priimti nevykstant į vietą, paslaugos suteikimo laikas atskirais atvejais sumažėja nuo 20 darbo dienų iki kelių valandų. Suskaitmeninus veiklos procesus sudaroma galimybė dalintis gerąją praktiką su kitomis savivaldomis taip suvienodinant procesų atlikimą. Sistemoje registruojant visus istorinius veiksmus ir už juos atsakingus asmenis maksimaliai sumažinama korupcijos tikimybė, duomenų bazės prieinamumas gyventojams prisideda prie visuotinio laidojimo procesų skaidrinimo. Vienas pagrindinių projekto rezultatų – maksimaliai sumažinamas aptarnavimo laikas. Daugelis sprendimo priėmimo dedamųjų perkėlus į skaitmeninę erdvę standartizuojami ir apsaugomi nuo nesankcionuotų pokyčių taip išlaikant sprendimų kokybę, pvz. fiksuoti galimi išduodi kapaviečių dydžiai. Sistemos integracijos su numatytomis kitų institucijų sistemomis maksimaliai sumažina gavėjui poreikį kreiptis į kitas institucijas ir paslaugą galima gauti tiesiai iš paslaugos tiekėjo. Skaitmeninis laidojimų duomenų registras ir atitinkamos ataskaitos leidžia kaupti ir analizuoti laidojimo tendencijas ir kapinių teritorijų poreikį. Sistemos duomenis gali pasiekti kitų institucijų darbuotojai iškart iš savo darbo vietos turint jiems suteiktus prisijungimus. Dėl sumažėjusių reikalingų pateikti dokumentų skaičiaus ir tarpinstitucinių duomenų mainų vartotojams paslauga būtų suteikiama greičiau ir paprasčiau, nes 95 proc. duomenų bus pasiekiama specialistui vienoje sistemoje. Laidojimo paslaugų ir jų suteikimo procesų, kaip ypač jautrios paslaugos, skaidrinimas ir viešinimas vienas iš pagrindinių aspektų siekiant gerinti vartotojų pasitenkinimą institucijos darbu. Vienas pagrindinių projekto rezultatų – maksimaliai sumažinamas aptarnavimo laikas tuo pačiu ir darbo užmokesčio sąnaudos. Paslaugos procesai galimai neturi įtakos paslaugų naudotojų skaičiui dėl išskirtinai gyvenimiško atvejo, kuriuo metu kreipiamasi paslaugos. Laidojimo paslaugų ir jų suteikimo procesų, kaip ypač jautrios paslaugos, skaidrinimas, viešinimas ir modernizavimas yra pagrindinis aspektas siekiant gerinti vartotojų pasitenkinimą institucijos darbu. Minėtų kriterijų įgyvendinimas bus užtikrinamas aprašu ir priežiūra. Mažeikių ir Telšių rajonų savivaldybių administracijos kartu su seniūnijomis yra atsakingos ir teikia viešąsias paslaugas rajonuose esančiose 53–ose veikiančiose kapinėse (iš jų: 21 kapinės Mažeikių rajone ir 32 kapinių Telšių rajone). Kapinių užimama teritorija siekia apie 83 hektarus. Per 2021 metus abiejose savivaldybėse išduota 1574 leidimų laidoti, iš kurių 770 išduota Mažeikių rajone ir 804 Telšių rajone, o 2022 metais abiejose savivaldybėse išduota 1446 leidimų laidoti, iš kurių 699 išduota Mažeikių rajone ir 747 Telšių rajone. Projekto įgyvendinimo metu, be kita ko, bus realizuoti: Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano principai, ir, žinoma, prisidedama prie 2022–2030 metų Regionų plėtros programos problemų sprendimo, pvz., viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas visiems; didinama neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovė, gerinti savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas ir infrastruktūros valdymą, užtikrinant inovatyvių technologinių sprendimų diegimą, optimizuoti viešojo sektoriaus išorės ir vidaus administravimo procesus, diegiant bendrus technologinius sprendimus. Kuriant skaitmeninį sprendimą bus prisidedama prie 2022–2030 m. Regionų plėtros programoje (toliau – RPP) nustatytos regioninės plėtros 2 problemos „Atskiriems regionams būdinga didesnė skurdo rizika ir socialinė atskirtis“ sprendimo, prisidedant prie poveikio rodiklio pasiekimo „Asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį.“, taip pat prie 3 problemos „Nepakankamai tvari aplinka, daranti neigiamą įtaką regionų patrauklumui“ sprendimo, prisidedant prie poveikio rodiklio pasiekimo „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 1 gyventojui – gyventojų kelionių įtaka (lengvųjų automobilių, motociklų, mopedų ir viešojo transporto naudojimas)“. Kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma pakartotinai naudoti (dalytis) institucijų jau surinktais duomenimis. Skaitmeninio sprendimo prieinamumas bus užtikrintas ir socialiai pažeidžiamoms grupėms. Sukūrus (modernizavus) skaitmeninį sprendimą bus sudarytos galimybės dalytis informacija ir duomenimis su kitomis institucijomis. Skaitmeniniai sprendimai bus kuriami (modernizuojami) pakartotinai panaudojant jau egzistuojančius skaitmeninius sprendimus tam tikroje srityje ir (ar) pakartotinai panaudojant jau sukurtą IRT infrastruktūrą. Kuriant skaitmeninį sprendimą bus taikomi atvirieji standartai, nustatyti Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijose, patvirtintose Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T-36 „Dėl Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijų patvirtinimo“. Ar kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma įdiegti kibernetinio saugumo priemones. Turima gebėjimų ir (ar) patirties įgyvendinti panašaus masto skaitmeninių sprendimų kūrimo (modernizavimo) projektus. Projekto poreikis – būtina identifikuoti kapavietes, juose palaidotus ir už kapavietes atsakingus asmenis, nes tam skiriamas laikas sutrumpės atskirais atvejais nuo 20 darbo dienų iki kelių valandų, sumažės korupcijos atvejų, bus išvengta eilių ir sutaupytas Lietuvos gyventojų laikas. Šiuo atveju projekto rezultatas yra sumažėjusios darbo sąnaudos projekto organizacijoje, pagerėjusi viešosios paslaugos kokybė ir sutaupytas Lietuvos gyventojų laikas. Sukurta vieninga skaitmeninė duomenų bazė, kuri užtikrins saugų duomenų saugojimą bei vientisą registrą būtina moderniam šių dienų paslaugų suteikimui. Be kita ko, atlikus kapinių inventorizaciją ir duomenis perkėlus į elektroninę erdvę, kurioje atviri duomenys bus prieinami visuomenei, bus sudaryta galimybė Mažeikių ir Telšių rajonų savivaldybių administracijoms ir viešąsias paslaugas teikiančioms seniūnijoms: 1. Atskirais atvejais sumažinti paslaugos suteikimo trukmę daugiau negu 90 %, nuo 20 darbo dienų iki kelių valandų; 2. Atlikti visus situacijos vertinimo darbus nepalikus savo darbo vietos (kapavietės dydžio, vietos, užimtumo, atsakingo asmens duomenų tikrinimas); 3. Suteikti paslauga visiškai nuotoliniu būdu; 4. Šiuolaikiškai skaitmeniniu formatu kaupti laidojimo duomenis ir išlaikyti registro vientisumą; 5. Įgalinti gyventojus patiems rasti reikiamą kapavietę GPS pagalba bei teikti duomenų atnaujinimą; 6. Inspektuoti kapinių infrastruktūros pokyčius dronų pagalbą ir užtikrinti administracinę tvarką kapinėse (stebėti savavališkus sprendimus didinat užlaidojimo plotus ir pan.); 7. Atveriant duomenis gyventojams skaidrinti visa laidojimo administravimo procesą ir 100 % mažinti korupcijos atvejų; 8. Mažinti (tęsinys žr. rinkmenose).