Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su nevaisingumo problema pasaulyje susiduria maždaug kas šešta pora arba apie 180 milijonų pasaulio gyventojų. Pagalbinis apvaisinimas, kurio metu iš žmogaus lytinių ląstelių laboratorijoje sukurti besivystantys embrionai įkeliami į moters gimdą, neretai yra vienintelis būdas vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms tapti tėvais. Pasaulyje per metus atliekama daugiau kaip 1,5 milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, po kurių kasmet gimsta daugiau nei 350 tūkst. naujagimių, tačiau kūdikio po pagalbinio apvaisinimo susilaukia mažiau nei trečdalis porų. Procedūros sėkmė priklauso nuo daugelio priežasčių: lytinių ląstelių - kiaušialąsčių ir spermatozoidų - kokybės, kurią dažnai lemia poros amžius, ankstyvos stadijos embrionų ir blastocistų gyvybingumo, genominių embriono mutacijų, gimdos gleivinės receptyvumo ir kitų aplinkybių. Rinkai reikalinga kompleksinio vertinimo sistema, apjungianti visų galimų tyrimų rezultatus ir gebanti padidinti IVF efektyvumą. Tokį skaitmeninį sprendimą, pagrįstą medicinos žiniomis ir dirbtinio intelekto technologijomis planuoja sukurti aukštųjų technologijų bendrovės, bendradarbiaudamos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Projekto pareiškėjas, UAB „Solita“ – informacinių technologijų bendrovė, nuo 2018 m. kurianti skaitmeninius sprendimus visų dydžių ir pramonės sektorių klientams, atliekanti mokslinės, eksperimentinės ir technologinės plėtros tyrimus, kurianti inovatyvius produktus. Projekto partneris, UAB „Power of Eye“ (POE) – aukštųjų technologijų 2012 metais įkurta įmonė sėkmingai plėtojanti dedikuotų kompiuterinės regos algoritmų kūrimo, gamybos ir jų platinimo veiklą. Įgytos „know-how“ žinios formuojant ir kuriant įvairius algoritmus leidžia plėsti įmonės veiklą ir siūlyti sukurti įvairios paskirties požymių išskyrimo iš histologinių vaizdų ir rezultatų vizualizavimo metodus. Projekto partneris, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, yra mokslo ir studijų institucija, turinti didžiulę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtį. LSMU daug dėmesio skiria naujoms, inovatyvios mokslinėms žinioms ir kompetencijų ugdymui, vykdydamas nepriklausomus aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir skatindamas technologinę plėtrą. Projekto mokslinių tyrimų poreikiams atliepti kaip partneriai prisijungs LSMU reprodukcinės medicinos centro mokslininkai ir specialistai. Šių trijų aukštos kompetencijos partnerių bendradarbiavimo metu siekiama sukurti unikalų, moksliniais tyrimais pagrįstą, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi metodų palaikomą sprendimą, integruojantį klinikinių, molekulinių, transkriptominių, imunologinių ir hormoninių žymenų reikšmes su automatiniu (t. y. skaitiniu intelektu paremtu) endometriumo audinio histologiniu vertinimu, įgalinantį efektyviau valdyti pagalbinio apvaisinimo procesą. Daugialypė pagalbinio apvaisinimo diagnostikos sistema MetaEndo – nauja individualizuota sveikatos priežiūros paslauga, kuri iš esmės pagerins IVF efektyvumą, ekonomiškumą ir sėkmės rodiklius bei mažins gydymo trukmę. Daugialypėje MetaEndo diagnostikos sistemoje bus taikomi gilieji neuroniniai tinklai (GNN) bei automatinio sprendimo priėmimo algoritmai, kuriais siekiama susieti skaitmeninius endometriumo biopsijų histologinius vaizdus su konkrečiomis histologinėmis ypatybėmis ir pacientų individualiais požymiais (ar simptomais). MetaEndo padės geriau suprasti gimdos gleivinės funkcinio sluoksnio struktūrą, morfologiją, ląstelių tarpusavio ryšius ir teisingai interpretuoti ribotą optimalaus receptyvumo arba implantacijos lango laiką. MetaEndo padės vaisingumo klinikoms gerinti diagnostiką ir IVF proceso našumą, leis geriau paskirstyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, padidinti paslaugos ekonomiškumą ir taikyti nuoseklesnį gydymą. MetaEndo sistema turės didelę reikšmę medicinos mokslui, nes padės sukurti pažangią diagnostiką, leidžiančią tyrėjams ir klinikinėms grupėms dalytis žiniomis ir naudoti dirbtinio intelekto metodų galimybes.