2022 m. lapkričio mėn. Vilniaus universitetas (toliau - Universitetas), siekdamas atliepti mokslinių tyrimų ir tyrėjų vertinimo pokyčius, pasirašė Mokslinių tyrimų vertinimo pažangos koalicijos susitarimą (angl. Coalition for Advancing Research Assessment - CoAra). Pagrindinis šio tarptautinio susitarimo tikslas – vengti netinkamo (angl. innapropriate) vertinimo rodiklių (pvz., žurnalų svorio koeficientas, kvartilė, straipsnio cituojamumas ir kt.) naudojimo tyrėjų karjeros vertinimo procese. Poreikis pasirašyti tokį susitarimą kilo atsižvelgus į pasaulines mokslo vertinimo sistemos kaitos tendencijas: mokslo vertinimo sistemose, be mokslometrijos, svarbiais indikatoriais tapo tokios veiklos, kaip ekspertinė veikla, gebėjimas vadovauti mokslininkų grupėms, gebėjimas planuoti ir vykdyti projektus, mokslo komunikavimo veiklos, vykdomų tyrimų socio-ekonominė nauda, atvirojo mokslo principų taikymas ir daugelis kitų. Koalicijos susitarimą pasirašiusios šalys (mokslo ir studijų institucijos, sprendimų priėmėjai, tarptautinės organizacijos ir asociacijos bei daugybė kitų) pripažįsta, kad mokslininkų parengtos publikacijos nėra vienintelis veiksnys, galintis lemti karjeros pokytį. Taip pat pripažįstami mokslo sričių ir krypčių ypatumai, rezultatų įvairovė bei piliečių mokslo svarba. Be šio svarbaus susitarimo, nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininko įsakymas „Dėl mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pakopų privalomų kompetencijų aprašo patvirtinimo” (2023 m. birželio 29 d. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko įsakymas Nr. V-352), kuriuo nustatomos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų visų karjeros pakopų privalomos kompetencijos bei pageidautinos kompetencijos, taip pat įtvirtinamos keturios pagrindinės tyrėjų karjeros pakopos: pradedantysis, patvirtintas, pripažintas ir pirmaujantysis tyrėjas. Šiuo dokumentu taip pat atliepiamas Mokslinių tyrimų vertinimo pažangos koalicijos susitarimas ir įtvirtinamos nuostatos dėl įvairių tyrėjų vykdomų veiklų pripažinimo jų vertinimo metu. Aukščiau paminėti dokumentai įtvirtina ne tik poreikį keisti Universiteto teisinę bazę, susijusią su akademinių darbuotojų konkursų, bet ir atskleidžia poreikį vykdyti sklaidą apie keičiamą mokslo vertinimo sistemą, taip pat - siekį į keičiamus procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų pusių, plėsti diskusiją akademinėje bendruomenėje apie mokslo kultūrą, atvirąjį mokslą, mokslometriją, mokslo socio-ekonominį poveikį, ekspertinį mokslo vertinimą ir kt. Universitetas, atsižvelgdamas į kitų Europos šalių pavydžius bei patirtis įgyvendinant mokslo vertinimo bei mokslininkų karjeros vertinimo sisteminius pokyčius, siekia supaprastinti ir padaryti aiškesnius mokslininkų konkursų procesus, taip pat – kuo didesnio bendruomenės įsitraukimo į reformuojamus procesus, todėl numato sukurti gaires naujiems veiklos vertinimo rodikliams, skirtas akademinei bendruomenei bei vertinimą atliekantiems ekspertams, kurios leistų aiškiai identifikuoti mokslininkų vykdomų veiklų įvairovę, jų svorį bei svarbą. Peržiūrėta ir atnaujinta Universiteto teisinių dokumentų bazė, susijusi su akademinių darbuotojų konkursų procesu, bei parengtos naujos veiklos vertinimo gairės didins mokslininkų įdarbinimo procedūrų skaidrumą, aiškumą ir veiksmingumą, ypatingas dėmesys bus skiriamas naujų tyrėjų pritraukimui. Taip pat, atsižvelgiant į keičiamos sistemos spektrą (apimantį tiek įdarbinimo, tiek karjeros, tiek mokslo vertinimo procesus), numatoma Universiteto bendruomenei organizuoti mokymus apie mokslo veiklų vertinimo pokyčius, taip pat – mokymus vertinime dalyvaujantiems ekspertams ir mokslo vadybininkams. Šis projektas prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau EMTE) veiksmo Nr. 3: Daryti pažangą siekiant reformuoti mokslinių tyrimų, tyrėjų ir institucijų vertinimo sistemą, kad būtų pagerinta jų kokybė, veiklos rezultatai ir poveikis) įgyvendinimo: projekto įgyvendinimo metu bus keičiamos Universiteto mokslininkų veiklos vertinimo tvarkos, organizuojami mokymai vertinimo sistemos dalyviams bei parengtos gairės akademinei bendruomenei ir mokslo vadybininkams. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgta į XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.3 papunktį ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą „Naujos kartos Lietuva“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymu V-151 „Dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų plano patvirtinimo“ patvirtintas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų planas. Viena iš veiklų - Parama veikloms, skirtoms Europos mokslinių tyrimų erdvės prioritetams įgyvendinti, siekiant institucinių pokyčių. Minimos veiklos viena iš poveiklių - prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų vertinimo sistemos tobulinimo (keičiant vertinimo tvarkas pagal EMTE siūlymus ir atvirojo mokslo praktiką). Taip pat, projekto metu vadovaujamasi 2023 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos tarybos rekomendacija (C/2023/1640) „Dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos“. Tiesioginės Projekto tikslinės grupės: 1. Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento (MID) ir Vilniaus universiteto Bibliotekos darbuotojai 2. Tyrėjų atranką ir vertinimą atliekantys ekspertai 3. Vilniaus universiteto tyrėjai ir akademiniai darbuotojai (mokslininkai, dėstytojai, doktorantai ir kt.) ir potencialūs darbuotojai Projektas netiesiogiai paveiks: 1. Vilniaus universiteto administracijos darbuotojus 2. Visuomenę. Tikslinės grupės dydis neapibrėžtinas Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto veiklos ir veiksmai neturės neigiamo poveikio darnaus vystymosi principui įgyvendinti, kadangi Projekte siekiama atliepti reikšmingos žalos nedarymo principą, vykdant tvarų aplinkos atžvilgiu Projektą visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.