Nepakankamas socialinių paslaugų prieinamumas asmenims, turintiems psichikos ir (ar) intelekto negalią ir apgyvendinimo poreikis buvo nustatytas rengiant perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Utenos regiono žemėlapį. Remiantis Higienos instituto duomenimis, Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 93 asmenys, kuriems priskirta diagnozė F20-F29, dėl kurios dažniausiai yra nustatoma psichikos negalia. 60 asmenų priskirta diagnozė F70-F79, dėl kurios dažniausiai nustatoma intelekto negalia. Iš viso, Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 153 asmenys, turintys psichikos ir (ar) intelekto negalią. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad Molėtų rajono savivaldybėje gyvena daug šeimų (globėjų, rūpintojų), auginančių darbingo amžiaus neįgaliuosius, kurie negali pasinaudoti individualiomis jų poreikius atitinkančiomis bendruomeninėmis paslaugomis. Taip pat asmenys su intelekto ar psichikos negalia dažnai gyvena toli nuo bendruomenės, dideliuose, ligonines primenančiuose globos namuose, neturi privatumo, stokoja įgūdžių pasirūpinti savimi. Nepakankamas socialinių paslaugų prieinamumas asmenims, turintiems psichikos ir (ar) intelekto negalią ir apgyvendinimo poreikis buvo nustatytas rengiant perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Utenos regiono žemėlapį. Remiantis Higienos instituto duomenimis, Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 93 asmenys, kuriems priskirta diagnozė F20-F29, dėl kurios dažniausiai yra nustatoma psichikos negalia. 60 asmenų priskirta diagnozė F70-F79, dėl kurios dažniausiai nustatoma intelekto negalia. Iš viso, Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 153 asmenys, turintys psichikos ir (ar) intelekto negalią. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad Molėtų rajono savivaldybėje gyvena daug šeimų (globėjų, rūpintojų), auginančių darbingo amžiaus neįgaliuosius, kurie negali pasinaudoti individualiomis jų poreikius atitinkančiomis bendruomeninėmis paslaugomis. Taip pat asmenys su intelekto ar psichikos negalia dažnai gyvena toli nuo bendruomenės, dideliuose, ligonines primenančiuose globos namuose, neturi privatumo, stokoja įgūdžių pasirūpinti savimi. Socialinių paslaugų prieinamumo analizė atskleidė, kad intelekto ir (ar) psichikos negalią turintys asmenys menkai naudojasi socialinėmis paslaugomis. Molėtų rajono savivaldybės bendruomenėse šiuo metu gyvena mažiausiai 38 asmenys, kurie nedalyvauja socialinių paslaugų sistemoje, tačiau jiems yra reikalingos socialinės paslaugos (apgyvendinimo bei dienos užimtumo). Minėtiems asmenims šiuo metu Molėtų rajono savivaldybėje nėra sudarytų sąlygų būti visiškai įtrauktiems į bendruomenę bei dalyvauti joje. Taip pat žmonės su negalia neturi galimybių lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamąją vietą, nėra galimybės pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis pagalbinėmis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę pagalbą, būtiną padėti gyventi ir integruotis į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui ar atskyrimui nuo bendruomenės. Šie asmenys negali lygiai su kitais asmenimis naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jų poreikius. Siekiant išspręsti ankščiau minėtas problemas, bus įkurti grupinio gyvenimo namai pastatant ne mažesnį kaip 300 kv. m. ploto pastatą 10 tikslinės grupės asmenų adresu Smilgų g. 1, Molėtai, žemės sklypo unikalus Nr. 4400-6181-7418. Grupinio gyvenimo namuose gyvens asmenys, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią. Minėti asmenys patys su personalo pagalba rūpinsis savo kasdienine buitimi: švaros ir tvarkos palaikymu kambariuose ir bendrose erdvėse, aplinkos tvarkymu, maisto gaminimu ir t. t. Visi apsigyvenusieji, kartu su personalo pagalba, organizuosis laisvalaikį, išvykas. Visa veikla bus orientuota į asmens su negalia įgalinimą gyventi kiek įmanoma savarankiškiau bendruomenėje. Grupinio gyvenimo namai – vienas institucinės globos pertvarkos elementų – žmonėms su intelekto ar psichikos negalia atvers naujo, kokybiško gyvenimo horizontus. Negalią turintys žmonės pradės naują gyvenimo etapą, mokysis naujų dalykų, naujai pažins pasaulį. Tai dar vienas realus žingsnis vykdant deinstitucionalizijos procesą, kuris pagerins dešimties negalią turinčių žmonių, taip pat jų šeimos narių, gyvenimo sąlygas ir kokybę.