Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – būtų atliekami įmonės darbai padėsiantis patikrinti MTEP idėją „Automatizuotos, DI paremtos, atsinaujinančios miesto ar vietovės zonų ir erdvių emocinio bei sensorinio poveikio žemėlapio koncepcijos, kūrimas“ bei pasiruošti paraiškos parengimui pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą EIC Pathfinder OPEN. Pagal šią programą remiamos mokslinių tyrimų etapai, finansuojant mokslinius tyrimus ir veiklas, kuriomis sukuriamas mokslinis pagrindas pažangioms technologijoms pagrįsti remiant ankstyviausius mokslinių, technologinių arba giliųjų technologijų MTEP etapus. MB „Mano sparnai“ jau keletą metų dirba kuriant naujos kartos greitosios pagalbos automobilį ir sėkmingai įgyvendino „Inostarto“ projektą „Inovatyvaus transportamobilio – mobilios sensorinės greitosios pagalbos priemonės koncepcijos sukūrimas ir testavimas“. Kurdamas ir testuodamas technines priemones, skirtas personalo ir pacientų streso bei emocinio stovio nustatymui bei tinkamų greitosios pagalbos priemonių parinkimui, MB „Mano sparnai“ nustatė, kad paciento ir greitosios pagalbos personalo emocinė būklė bei streso lygis stipriai priklauso nuo vietos, kurioje individas yra. Buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai tiriamojo emocinė būklė buvo stabilizuota ir stresas suvaldytas, tačiau grąžinus individą į stresą sukėlusią ar emocinį disbalansą patirtą vietą, emocinis disbalansas ir stresas vėl pasikartodavo. Kai kuriais atvejais tai net sukeldavo „Takotsubo kardiomiopatiją“ arba „sudužusios širdies sindromą“ – laikiną širdies būklę, kurią sukelia stiprus emocinis ar fizinis stresas. Pastebėta, kad aukštą stresą patiriančių individų emocinė būklė ir streso lygis ženkliai pagerėdavo juos perkėlus į vietas, kurios asocijavosi su asmeniškai suprantama ramybe, net netaikant jokios terapijos. Tačiau šis vietos poveikis keitėsi priklausomai nuo įvykių ir patirčių. Šie duomenys aiškiai rodo būtinybę sukurti vietų multisensorinio žemėlapio sudarymo metodiką ir technines priemones, leidžiančias suderinti vietos pasirinkimą su individo poreikiais. Dabartinėmis metodikomis ir techninėmis priemonėmis tai atlikti labai sudėtinga, nes procesai nėra automatizuoti ir reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, todėl yra sunkiai prieinami eiliniam vartotojui. Reikia sukurti priemones, kurios naudotų DI, kad šie procesai būtų efektyvesni ir labiau prienami. Busimu tarptautiniu projektu MB „Mano sparnai“ planuoja sukurti automatizuotą, DI paremta atsinaujinančio miesto ar vietovės zonų ir erdvių emocinio bei sensorinio poveikio žemėlapio koncepciją. Taip pat sukurti algoritmo prototipą, leidžiantį parinkti tinkamiausią buvimo vietą individui pagal jo emocinę ir sensorinę būseną, bei DI priemonių pagalba suformuoti integracijos programų koncepciją, skirtą asmenims, turintiems sensorinės ar emocinės integracijos sunkumų (pvz., esant autizmui ar Dauno sindromui). Emocinio sensorinio poveikio žemėlapiavimas bei tinkamiausios vietos parinkimas pagal individo poreikius gali būti aktualus ir naudingas įvairiose srityse: 1. Miesto planavimas ir urbanistika: Supratimas apie skirtingų miesto zonų emocinį ir sensorinį poveikį gali padėti miestų planuotojams ir architektams kurti erdves, kurios yra labiau pritaikytos gyventojų poreikiams. Pavyzdžiui, galima kurti ramesnes vietas žmonėms, jautriems triukšmui ar didelėms žmonių susibūrimo vietoms. 2. Sveikatos priežiūra ir psichologinė gerovė: Toks žemėlapiavimas gali padėti sveikatos priežiūros specialistams rekomenduoti tinkamas vietas žmonėms, kurie turi sensorinės ar emocinės integracijos sunkumų. Pavyzdžiui, tai gali būti naudinga vaikams su autizmo spektro sutrikimais, asmenims su nerimo ar panikos sutrikimais. 3. Turizmas ir pramogos: Tokie žemėlapiai gali būti naudingi turistams, kurie nori aplankyti tam tikras vietas, atsižvelgdami į jų asmenines preferencijas ir jautrumą tam tikriems dirgikliams. Tai gali padėti planuoti ramius pasivaikščiojimus arba pasirinkti vietas su intensyviu socialiniu ir kultūriniu aktyvumu. 4. Švietimas ir mokyklos: Švietimo įstaigos gali naudoti tokią informaciją, kad pritaikytų mokyklos aplinką, jog ji būtų palanki mokiniams su specialiaisiais poreikiais, įskaitant jautrumą tam tikriems sensoriniams stimulams. 5. Socialinės paslaugos: Socialiniai darbuotojai ir konsultantai gali naudoti šią informaciją, kad padėtų klientams rasti tinkamas gyvenamąsias vietas arba viešąsias erdves, kurios geriau atitinka jų poreikius. Apskritai, emocinio sensorinio poveikio žemėlapiavimas gali pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį ir padėti kurti aplinkas, kurios yra labiau atitinkančios įvairių žmonių poreikius. Atskiri sensorinio profiliavimo metodai ir technologiniai sprendimai skirti vietos vertinimui ir individų multisensoriniu profilių darymui egzistuoja, bet jie itin imlus darbui ir negali pateikti greitų rezultatų, sukūrus naują koncepcija, kuri integruotų skirtingus technologinius sprendimus, galėtų tapti visiškai nauja technologija žmogaus ir aplinkos suderinamumo srityje. Šiuo teikiamo projekto metu numatoma patikrinti projekto idėją, įdarbinant projekto veikloms 2 projekto vykdytojus ir surasti tarptautinius partnerius. Potencialiai numatoma kviesti į tarptautinį konsorciumą įstaigas, kurios vysto panašius projektus ir specializuojasi atitinkamose srityje. Programos „Europos horizontas“ priemonėse planuojame dalyvauti kartu su keliais tarptautiniais partneriais. Be pagrindinio pareiškėjo, projekte turėtų dalyvauti dar bent du nepriklausomi juridiniai asmenys, kurių kiekvienas yra įsteigtas skirtingoje ES narėje. Šiuo metu planuojame bendradarbiauti su šiomis įstaigomis ir institucijomis: Partneris 1: Leiden University College The Hague (LUC) Leideno universiteto tyrimų programa LIACS pažangiosios informatikos institute yra orientuota į duomenų mokslą, dirbtinį intelektą, komunikacijos sąveiką ir kognityvinius mokslus. Yra suplanuota 2 asmenų komandiruotė į LUC, kurios metu instituto darbuotojų ir dr. prof .Krisas Goto-Jonesas pagalba bus tiriama galimybė apjungti įvairias technologijas ir metodikas, leidžiančias dirbtinio intelekto pagalba automatizuoti aplinkos parinkimą ir suderinamumą su individo emocine būkle bei stresu. Partneris 2: EMBT Architects MBT Architects yra architektūros studija, įkurta Barselonoje, Ispanijoje. Ji buvo įkurta 1994 m. architektų Enric Miralles ir Benedetta Tagliabue. Studija yra žinoma dėl savo inovatyvių ir kūrybingų projektų, kurie jungia tradicines ir šiuolaikines architektūros formas, dažnai naudojant organines linijas ir natūralias medžiagas. Enric Miralles (1955–2000) buvo vienas iškiliausių Ispanijos architektų, žinomas dėl savo eksperimentinės architektūros ir novatoriško požiūrio į dizainą. Po jo mirties 2000 m., Benedetta Tagliabue, kuri taip pat buvo jo partnerė gyvenime, perėmė studijos vadovavimą. EMBT yra žinoma dėl daugelio svarbių projektų, tokių kaip: Škotijos parlamento pastatas Edinburge, kuris yra vienas garsiausių jų darbų ir buvo pripažintas už savo unikalų dizainą, įtraukiantį vietines tradicijas ir medžiagas. Santa Caterina turgus Barselonoje, kuris išsiskiria savo spalvingu banguotu stogu ir integracija su istorine miesto dalimi. Gas Natural Fenosa būstinė Barselonoje, įspūdingas biurų pastatas, kuriame derinama inovatyvi architektūra su aplinkos tvarumu. Studija taip pat dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, parodose ir konferencijose, prisidėdama prie architektūros diskurso globaliu mastu. EMBT darbai dažnai pasižymi stipria vietos konteksto įtaka, kūrybingais sprendimais ir tvarumo principų taikymu. Benedetta Tagliabue ir EMBT studija įrodo, kad architektūra gali būti ne tik vizuali, bet ir patirtinė disciplina, kuri praturtina žmogaus gyvenimą įvairiais pojūčiais. Multisensorinis požiūris ne tik suteikia pastatams unikalumo, bet ir padeda sukurti labiau įtraukiančią ir emocinę sąveiką tarp žmonių ir jų aplinkos. Tai svarbi architektūros evoliucijos dalis, siekiant sukurti erdves, kurios ne tik atitinka funkcinius poreikius, bet ir stiprina bendrą žmonių gerovę. Yra suplanuota 2 asmenų komandiruotė į EMBT, kurios metu su studijos darbuotojais planuojama sukurti erdvių ir pastatu multisensorinio profilio vertinimo metodikos koncepciją. Toks tarpdisciplininis ir tarptautinis bendradarbiavimas leis sėkmingai įgyvendinti projektą ir pasiekti aukštą technologinės parengties lygmenį. Šis konsorciumas sustiprins projekto mokslinį pagrindą, užtikrins įvairių technologinių sprendimų integraciją. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.