Pareiškėjas - MB „Dvaitas”. Įmonė įkurta 2020 metais, savo veiklą sėkmingai vykdo interneto parduotuvių rinkoje. Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – būtų atliekami įmonės tyrimai padėsiantis patikrinti MTEP idėją „Dirbtiniu intelektu paremtų kontekstinių reklamos distribucijos sistemų ir jų pritaikymo galimybių analizė įmonės veikloje“ ir pasiruošti paraiškos parengimui pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą EIC Pathfinder OPEN. Pagal šią programą remiamos mokslinių tyrimų etapai, finansuojant mokslinius tyrimus ir veiklas, kuriomis sukuriamas mokslinis pagrindas pažangioms technologijoms pagrįsti remiant ankstyviausius mokslinių, technologinių arba giliųjų technologijų MTEP etapus. Būsimu tarptautiniu projektu planuojama sukurti išmaniosios gertuvės modelį su dirbtinio intelekto funkcija, kuri rūpintųsi korporatyvine darbuotojų psichologine gerove ir padėtų spręsti perdegimo sindromą. Specialaus įmontuoto daviklio pagalba išmaniosios gertuvės modelis stebėtų vandens suvartojimą ir integruotų trečiųjų šalių nešiojamų daiktų (pvz. Oura, Apple Watch) duomenis (Apple Health, Google Fit). Duomenis apdorotų dirbtinio intelekto sprendimas, kuris nuolat sektų ir analizuotų darbuotojų individualią fizinę ir emocinę būsenas. Kuriamas sprendimo modelis taip pat būtų pajėgus nustatyti aukšto darbuotojo streso lygį ir gebėtų laiku pateikti patarimus ar/ir kvėpavimo praktikas, padedančias sumažinti stresą bei užkertančias kelią galimam darbuotojo perdegimui. Individualizuoti sveikatos patarimai ir motyvaciniai pranešimai padėtų darbuotojams palaikyti gerą savijautą ir skatintų jų produktyvumą. Jutikliai, matuojantys žmogaus elgesį leistų geriau suprasti individualias kūno reakcijas į stresą, o reguliarios hidratacijos priminimai skatintų darbuotojus įgauti ir/ar laikytis sveikų įpročių disciplinos. Visa tai sukurtų sveikesnę darbo aplinką, kurioje darbuotojai galėtų efektyviau sekti savo sveikatos būklę ir susikurti sveikesnę gerovę. Projekto tikslai ir metodai: 1. Pagerinti darbuotojų psichologinę gerovę: sumažinant darbuotojų streso lygį, didinant sąmoningumą, skatinant sveiką gyvenseną, gerinant miego kokybę. 2. Didinti darbo našumą ir įsitraukimą: mažinant perdegimo riziką, gerinant dėmesio koncentraciją, didinant motyvaciją,. 3. Teikti pridėtinę vertę įmonėms: mažinant su sveikata susijusias išlaidas, didinant darbuotojų lojalumą, gerinant įmonės įvaizdį, sukuriant konkurencinį pranašumą. Technologijos ir funkcionalumai: Dirbtinis intelektas (DI): - duomenų analizė ir interpretavimas: DI algoritmai analizuos duomenis iš įvairių šaltinių (pvz., išmaniųjų įrenginių, jutiklių, vartotojo įvesties) ir interpretuos juos, siekdami nustatyti streso lygį, emocinę būklę,miego kokybę ir kitus svarbius rodiklius. - individualizuotų rekomendacijų teikimas: remdamasis duomenų analize, DI pateiks personalizuotus patarimus, kvėpavimo praktikas, motyvacinius pranešimus ir kitą informaciją, pritaikytą konkretaus darbuotojo poreikiams. - prognozavimas ir prevencija: DI gali padėti numatyti galimas problemas, tokias kaip perdegimo sindromas,ir imtis prevencinių priemonių. - mašininio mokymosi algoritmų tobulinimas: DI gebės mokytis iš duomenų ir nuolat tobulinti savo veikimą, kad teiktų vis tikslesnes rekomendacijas. 2.Mašininis mokymasis (ML): - raštų ir sąsajų atpažinimas: ML algoritmai analizuos didelius duomenų kiekius, siekdami nustatyti pasikartojančius raštus ir sąsajas tarp įvairių veiksnių, tokių kaip streso lygis, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir kt. - individualizuotų modelių kūrimas: ML leis sukurti individualius modelius kiekvienam vartotojui, kurie padės tiksliau nustatyti jo poreikius ir teikti personalizuotas rekomendacijas. - sistemos adaptavimas prie vartotojo: ML algoritmai leis sistemai prisitaikyti prie kintančių vartotojo poreikių ir įpročių, kad teiktų vis aktualesnę informaciją ir patarimus. 3. Jutikliai: - gertuvės jutiklis: padės suprasti kiek dienos eigoje vartotojas išgėrė vandens. - trečiųjų šalių šaltinių duomenų rinkimas: įvairūs jutikliai esantys išmaniuosiuose laikrodžiuose (pvz., širdies ritmo, odos temperatūros, judesio, miego stebėjimo) rinks duomenis apie vartotojo fizinę būklę ir aktyvumą. 4.Mobiliosios programėlės: - vartotojo sąsaja: mobilioji programėlė suteiks patogią sąsają vartotojams, kad jie galėtų lengvai peržiūrėti savo duomenis, gauti rekomendacijas, sekti savo pažangą ir bendrauti su kitais vartotojais ar specialistais. - pranešimai ir priminimai: programėlė galės siųsti pranešimus ir priminimus apie vandens suvartojimą,kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą ir kitus svarbius dalykus. - bendruomenės kūrimas: programėlė gali būti naudojama kaip platforma, kurioje vartotojai gali dalintis savo patirtimi, palaikyti vieni kitus ir gauti papildomos informacijos apie sveikatingumą ir streso valdymą. 5.Platforma įmonėms: įmonės, investavusios į išmaniąsias gertuves savo darbuotojams, galėtų pasinaudoti įvairiomis inovacijomis, kurios padėtų ne tik gerinti darbuotojų gerovę, bet ir optimizuoti įmonės veiklą: 5.1.išplėstinė duomenų analitika ir ataskaitų teikimas: - individualizuotas darbuotojų sveikatos stebėjimas: įmonės galėtų gauti anoniminius ir apibendrintus duomenis apie darbuotojų streso lygį, miego kokybę, fizinį aktyvumą ir kitus sveikatos rodiklius. Tai leistų identifikuoti rizikos grupes ir individualiai pritaikyti gerovės programas. - darbuotojų pasitenkinimo ir įsitraukimo vertinimas: integravę apklausas ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, įmonės galėtų nuolat stebėti darbuotojų pasitenkinimą gertuvės teikiama nauda ir bendrą įsitraukimą į sveikatingumo iniciatyvas. - investicijų grąžos (ROI) analizė: įmonės galėtų įvertinti, kaip investicija į išmaniąsias gertuves veikia darbuotojų produktyvumą, nedarbingumo dienų skaičių ir kitus svarbius rodiklius, leidžiančius įvertinti investicijų grąžą. - proaktyvus streso valdymas: įmonės galėtų gauti įspėjimus apie padidėjusį streso lygį tam tikrose komandose ar skyriuose ir imtis prevencinių priemonių, tokių kaip streso valdymo mokymai ar darbo krūvio peržiūra. 5.2. individualizuotų sveikatingumo programų kūrimas: - tikslinės intervencijos: remdamosi surinktais duomenimis, įmonės galėtų kurti tikslines sveikatingumo programas, skirtas konkrečioms darbuotojų grupėms, atsižvelgiant į jų poreikius ir rizikos veiksnius. - asmeniniai iššūkiai ir tikslai: platforma galėtų skatinti darbuotojus dalyvauti asmeniniuose iššūkiuose ir siekti individualių sveikatingumo tikslų, o įmonės galėtų stebėti jų pažangą ir teikti papildomą motyvaciją. - sveikatingumo išteklių integravimas: įmonės galėtų integruoti platformą su kitais sveikatingumo ištekliais, tokiais kaip sporto klubų narystės, mitybos konsultacijos ar psichologinė pagalba, kad darbuotojai turėtų visapusišką prieigą prie sveikatos gerinimo priemonių. 5.3. Gamifikacijos elementai: - apdovanojimai ir pripažinimas: įmonės galėtų įdiegti apdovanojimų sistemą, kurioje darbuotojai būtų skatinami už aktyvų dalyvavimą sveikatingumo programose ir pasiektus rezultatus. - socialinis palyginimas: darbuotojai galėtų matyti savo rezultatus, palyginti su kolegomis, ir varžytis draugiškose varžybose, skatinant sveiką konkurenciją ir motyvaciją. Šio projekto metu numatoma patikrinti projekto idėją ir surasti tarptautinius partnerius. Potencialiai numatoma kviesti į tarptautinį konsorciumą šias įstaigas, kurios vysto panašius projektus ir specializuojasi atitinkamose srityje. Programos „Europos horizontas“ priemonėse pareiškėjas planuoja dalyvauti kartu su keliais tarptautiniais partneriais: Be pagrindinio pareiškėjo, projekte turėtų dalyvauti dar bent du nepriklausomi juridiniai asmenys, kurių kiekvienas yra įsteigtas skirtingoje ES narėje. Šiuo metu jau bendradarbiaujame arba planuojame bendradarbiauti su šiomis įstaigomis ir institucijomis: 1. Delft University of Technology (TU Delft) (Nyderlandai), kuris suteiks įmonei prieigą prie aukšto lygio tyrimų kompetencijos ir modernios infrastruktūros, įskaitant pažangius duomenų centrus ir specializuotas laboratorijas. 2. Technical University of Munich (TUM) (Vokietija), kuris kartu su asocijuotu institutu Unternehmer TUM GmbH, TUM siūlo platų konsultavimo, tyrimų paslaugų spektrą startuolaims ir dirbtinio intelekto tyrėjams. Tarp ALUMNI yra daugiau kaip 20 vienaragių startuolių. Bendradarbiavimas su šiomis institucijomis leis įmonei sukurti inovatyvų ir veiksmingą sprendimą, kuris bus naudingas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.