Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01siektinų rodiklių yra Gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas kompetencijų kėlimas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtų rodiklių siekimo – projekto vykdymo metu būtų pakeltos kompetencijos, bei atlikti moksliniai tyrimai, kurie leistų patikrinti MTEP idėją bei tinkamai pasirengti projekto paraiškos rengimui. Dirvožemio sveikata nuolatos blogėja dėl netvarios jo valdymo praktikos. Tai neigiamai veikia aplinką ir maisto gamybą. Europos misija – „Europos dirvožemio susitarimas“ – kurioje planuojama kovoti su neatidėliotinais dirvožemio sveikatos iššūkiais, ypač mažinant dirvožemio taršą ir gerinant dirvožemio atkūrimą bei biologinę įvairovę. Siekiant sumažinti šią žalą, reikia dėti bendras pastangas siekiant atnaujinti ir panaudoti dirvožemio biologinės įvairovės ir dirvožemio funkcijų vaidmenį. Tai apima pagrindinius augalų ir dirvožemio sąsajos mechanizmus, jų išbandymą ir stiprinimą, bei dirvožemio mikrobiomo vaidmenį. Siekiant pagerinti dirvožemio sveikatą, planuojama atlikti papildomus mokslinius tyrimus. Šie tyrimai padėtų atsakyti, kaip padidinti dirvožemio-augalų-mikrobų sąveiką, siekiant geresnio atsparumo ir tvaraus žemės ūkio. Tam reikia daugialypio požiūrio, apimančio mokslinius tyrimus, praktinį pritaikymą bei suinteresuotų šalių dalyvavimą. Gilesnė tyrimų analizė parodė, kad reikia daugiau informacijos apie įvairių dirvožemio mikrobų specifinį vaidmenį ir jų funkcijų supratimą maistinių medžiagų cikle. Pažymėtina, kad dirvožemio faunos, dirvožemio mikroorganizmų bendruomenės, dirvožemio chemijos ir augalų imuninio atsako sąveika gali būti sustiprinta, siekiant panaudoti dirvožemio ekosistemos potencialą apsisaugoti nuo patogenų, kenkėjų ir kitų su klimatu susijusių pavojų, kartu skatinant augalų produktyvumą. Reikia telkti pastangas kuriant ir patvirtinant veiksmingus, prieinamus mikrobinius inokuliantus ir dirvožemio valdymo praktiką, didinančią dirvožemio biologinę įvairovę ir pasėlių produktyvumą. Molekulinių metodų atsiradimas leido ištirti pagrindinius dirvožemio mikrobiomus, kurie gali pagerinti tvarų žemės ūkį. Metabarkodavimas užfiksuoja daugiau genetinės informacijos nei tradiciniai metodai. Taigi, visapusiškas su augalais ir dirvožemiu susijusių mikrobų bendruomenių ir jų sąveikos supratimas turėtų pagerinti sveikų pasėlių sistemas. Stiprinti mokslo kompetenciją padėtų dalyvavimas moksliniuose mokymuose/stažuotėse. Viena iš planuojamų stažuočių – mokslinių tyrimų institute Vokietijoje. Trumpa mokslinė stažuotė būtų prižiūrima dr. Doreen Babin. Ji yra Julius Kühn-Epidemiologijos ir patogenų diagnostikos instituto, bakteriologijos / mikrobiologinės ekologijos vadovė (Braunšveigas, Vokietija). Ši mokslininkė yra dirvožemio ir rizosferos mikrobiomų struktūros ir įvairovės molekulinės analizės ekspertė. Taip pat dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, skirtose dirvožemio gerinimo priemonėms, padėtų stiprinti mokslo kompetenciją. Be to, konferencijų metu pirmiausia bus stengiamasis užmegzti ryšius, kurie būtų naudingi formuojant konsorciumą Europos Horizonto programos kvietimams teikti paraiškas. Susitikimų metu bus siekiama pagerinti turimus įgūdžius bei aptarti turimas idėjas. Tarptautinio bendradarbiavimo nauda, kuriant tvarias dirvožemio valdymo agroekosistemose strategijas ir projektus yra akivaizdi ir tik stiprios mokslininkų komandos, bendradarbiaudamos šioje srityje gali pasiekti reikšmingų rezultatų. Gautos žinios ir rezultatai sustiprins kompeteciją teikti paraišką pagal kvietimą veikti „Dirvožemio biologinės įvairovės daugiafunkcinio potencialo panaudojimas sveikoms pasėlių sistemoms- HORIZON-MISS-2024-SOIL-01-06“. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.