Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra Gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – būtų pasiruošta teikti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus vykdant projektą: patikrinta MTEP idėja, jos atitiktis EH programos priemonei ir/ar kvietimui; surinkti/apibendrinti moksliniai/technologiniai duomenys, skirti būsimo MTEP tyrimo vykdymui pagal EH kvietimą; pritraukti partneriai ir/ar mokslininkai, ekspertų konsultacijos, padėsiančios parenti paraišką ir gauti paraiškos parengimui būtinas žinias pagal programos „Europos horizontas“ veiklos EIC kvietimą Pathfinder 2025 metų planuojamiems šaukimams vykdant tarpdisciplininį projektą. Nuolatinės žaizdos, pavyzdžiui, venų, nuospaudų, arterinės ir diabetinės opos, yra didelė ekonominė našta sveikatos priežiūros sistemoms, o tinkamai negydomos gali sukelti komplikacijas ar net mirtį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu apskaičiavo, kad 20 mln. žmonių kenčia nuo lėtinių žaizdų, todėl kasmet ligoninėse gydymui ir susijusioms socialinėms išlaidoms tenka apie 26 mlrd. eurų. Be to, lėtinėms žaizdoms būdingas ilgalaikis uždegimas, išsiskiria oksidaciniai fermentai, padidėja matrikso metaloproteinazių (MMP) ir mieloperooksidazės (MPO) kiekis, o tai prisideda prie oksidacinio streso ir trukdo gijimui. Be to, žaizdų priežiūros strategijas dar labiau apsunkina biologinės plėvelės, kurias sudaro antibiotikams atsparios S. aureus ir P. aeruginosa bakterijų padermės. Kovai su šiomis bakterijomis reikia ieškoti ne antibiotinių medžiagų, kurios neskatintų bakterijų atsparumo antibiotikams. Niobio nanodalelės yra perspektyvi medžiaga turinti pritaikymą sveikatos moksle. Ji pasižymi unikaliomis antibakterinėmis savybėmis infekcijoms gydyti ir gali palengvinti ląstelių regeneraciją. Niobio nanodalelių naudojimas infekcijoms gydyti susijęs su keliais iššūkiais. Pirma, nerimą kelia jų biosuderinamumas ir galimas citotoksiškumas, nes ilgalaikis niobio poveikis žmogaus audiniams nėra iki galo ištirtas. Be to, niobio nanodalelių sintezė ir stabilizavimas reikalauja tikslios kontrolės, kad būtų užtikrintas vienodas dydis ir funkcionalizavimas, o tai gali būti techniškai sudėtinga ir brangu. Be to, reikia nuodugniai ištirti šių nanodalelių sąveikos su mikroorganizmų ląstelėmis mechanizmus, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir sumažinta atsparumo išsivystymo rizika. Galiausiai, norint, kad niobio nanodalelės būtų plačiai taikomos medicinoje, svarbios kliūtys kyla dėl vaistų reguliavimo kliūčių ir būtinybės atlikti išsamius klinikinius tyrimus. Mūsų siūlomas novatoriškas būdas ne tik padidina niobio nanodalelių terapinį potencialą, bet ir skatina saugesnę ir veiksmingesnę ląstelių regeneraciją, taip skatindamas medicininį gydymą ir audinių inžinerijos sprendimus. Siekdami patikrinti siūlomą įdėją, bei surasti bendraminčių Pathfinder paraiškos konsorciumui sieksime bendradarbiavimo su pirmaujančiais mokslininkais ir įmonėmis, besispecializuojančiomis nanomedicinos ir nanotechnologijų srityje. Projektu siekiama įgyvendinti dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše (toliau - PP) suplanuotų veiksmų. PP ir šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmo: 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akceleravimo veiksmų planą.“ Atsižvelgiant į XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.3 papunktį ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą „Naujos kartos Lietuva“, priimtą 2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymu V-151 „Dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų plano patvirtinimo“ patvirtintas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų planas. Projektu siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ akceleravimo veiklų plano veiklų įgyvendinimo bei rodiklių pasiekimo. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.