Projektu prisidedama prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše suplanuotų veiksmų. Šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmų: 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akceleravimo veiksmų planą“. Viena iš problemų yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – bus renkami moksliniai duomenys, aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose renginiuose, taip siekiant pasirengti paraiškų teikimui ir gauti būtinas žinias pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą vykdant projektą. Planuojamos rengti paraiškos preliminari tema yra „Tvarus iš biomasės gaunamos energijos panaudojimas klimato kaitos iššūkių perspektyvoje. Pirminė grandis“. 2024-04-24 buvo paskelbtas kvietimas Circular Bio-based Europe Joint Undertaking (HORIZON-JU-CBE-2024). Paraiška planuojama rengti tematikai „Supporting the CBE JU Deployment Group on Primary Producers“ arba panašios tematikos sekančiam kvietimui. Nuoroda į aktualų kvietimą: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/opportunities/topic-details/horizon-ju-cbe-2024-csa-03?keywords=forestry&isExactMatch=true&status=31094501,31094502&order=DESC&pageNumber=1&pageSize=50&sortBy=relevanceProgramos Jei nebus spėta surasti tarptautinių partnerių, planuojama rengti paraiška kitam programos Europos horizontas kvietimui 2025 m., nes tematika yra aktuali. Planuojama rengti paraiška atitiks Programos „Europos horizontas“ strateginiame plane 2025-2027 m. 6 klasterio „Maistas, bioekonomika, žemės ūkis, gamtos ištekliai ir aplinka“ (ang. Food, bioeconomy, natural resources, agriculture & environment) 27 uždavinį „Fostering mitigation of and adaptation to climate change in areas and sectors“. Planuojamos rengti paraiškos preliminarus tikslas - tvarus miško kuro ir plantacinės medienos naudojimas energijai kaip daugialypis klimato kaitos problemos sprendimas. Ne urbanizuotų teritorijų gyventojai kaip pirminiai pirminiai biokuro gamintojai yra svarbi žiedinės bioekonomikos dalis. Nepaisant to, kaimo gyventojai dažnai susiduria su sunkumais siekdami visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias teikia biologinės vertės grandinės: techninės kliūtys, pavyzdžiui, gamybos ar perdirbimo metodų apribojimai, politinės, reguliavimo ir teisinės kliūtys, nenuspėjamos klimato sąlygos arba pasaulinės rinkos dinamika, taip pat gali turėti įtakos ekonominiam biologinės gamybos įmonių kaimo vietovėse gyvybingumui. Norint išspręsti šiuos iššūkius ir užtikrinti, kad kaimo gyventojai gautų visapusišką naudą iš biologinio pagrindo vertės grandinių, reikia inovacijų ir technologinės pažangos skatinimo, kad būtų įveiktos techninės kliūtys, palankios politikos ir reguliavimo sistemos, skatinančios kaimo gyventojų dalyvavimą, įgyvendinimą ir rinkos stabilumo skatinimą pasitelkiant strategines intervencijas. Svarbu didinti jų atsparumą išorės sukrėtimams, nesvarbu, ar tai būtų klimato, ar ekonominiai sukrėtimai. Planuojami vykdyti moksliniai tyrimai racionalaus miško kuro bei plantacinės medienos išteklių tvarkymo, kiekių užtikrinimo bei panaudojimo srityje. Planuojami atlikti lauko bandymai, pilotinės studijos, analizė, tyrimai kaip tai užtikrintų papildomas darbo vietas kaimo bendruomenėje, skatintų žiedinę ekonomiką. Klimato kaita yra vienas aktualiausių šių laikų iššūkių, o iškastinio kuro deginimas yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis. Pereidami prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, pavyzdžiui, miško kuro ir plantacinės medienos, galime gerokai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taip sušvelninti klimato kaitą. Miško kuras ir plantacijų mediena yra atsinaujinantis ir potencialiai anglies dioksido neišskiriantis energijos šaltinis. Jei miškai tvarkomi tvariai, medienai ir kitai biomasei gauti jie gali būti kertami neeksploatuojant jų ekosistemų, taip užtikrinant nuolatinį ir patikimą energijos šaltinį. Tvaraus ūkininkavimo praktika užtikrina, kad miško ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų išsaugota jų ilgalaikė sveikata ir produktyvumas. Tai reiškia, kad energijos išteklių gavyba turi būti kruopščiai derinama su pastangomis išsaugoti biologinę įvairovę, dirvožemio sveikatą ir kitas miškų teikiamas ekosistemų funkcijas. Miško kuro ir plantacijų medienos naudojimas energijos gamybai taip pat gali paskatinti vietos ekonomiką, ypač kaimo vietovėse, kuriose gausu miškų. Taip gali būti kuriamos darbo vietos miškininkystės, medienos perdirbimo ir atsinaujinančiosios energijos pramonėje, o tai prisideda prie ekonomikos augimo ir bendruomenių atsparumo. Projekto paraiška planuojama rengti su tarptautiniais partneriais, kuriuos bus siekiama pritraukti užsienio komandiruočių metu bei supažindinti su LAMMC Miškų instituto planuojama rengti projekto paraiška Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.