Muitinės rizikos valdymo modernizavimas Įgyvendinama

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programoje, patvirtintoje 2022 m. kovo 9 d. Nr. 209 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 209 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos patvirtinimo“ nustatyta 2 problema - mokestinis atotrūkis (mokestinių prievolių vengimas). Sprendžiant šią problemą būtina didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą, įgyvendinant veiklas, nustatytas Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ apraše, patvirtintame 2022 m. gruodžio 19 d. finansų ministro įsakymu Nr.1K-417 „Dėl finansų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-268 „Dėl Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ pakeitimo“. Projektas atitinka šio aprašo III skyriaus „Plėtros programos pažangos priemonės veiklų suvestinė“ 8.1. veiklos Taikyti naujus duomenų analizės metodus ir atnaujinti muitinės informacines sistemas 8.1.1. poveiklę „Muitinės rizikos valdymo modernizavimas“. Projektas atitinka minėto aprašo Priedo Nr.6 nuostatas. Projektu prisidedama prie įgyvendinant 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 8.5 „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“. Turimi duomenys rodo, kad išlieka didelė neteisėtos prekių iš trečiųjų šalių apyvartos rizika. Esminę neteisėtos apyvartos dalį Lietuvoje sudaro nelegaliai iš trečiųjų šalių įvežami tabako gaminiai. Europos Komisijos (toliau – EK) užsakymu tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG“ atliekamo Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių nelegalių tabako rinkų tyrimo duomenimis (įvertinami ir keliautojų legaliai į šalį įvežami kiekiai bei kiti veiksniai), 2018 m. Lietuvos šešėlinė tabako gaminių rinka sudarė 17 proc. ir dvigubai viršijo ES vidurkį (8,6 proc.). Dėl nelegalios tabako gaminių rinkos į valstybės biudžetą kasmet nesurenkama apie 66 mln. eurų pajamų, įvertinus tai, kad didžioji dalis per Lietuvos teritoriją kontrabandos būdu gabenamų tabako gaminių dėl didesnių kainų skirtumų skirti ne Lietuvos, bet Vakarų Europos rinkai, nuostoliai ES ir jos valstybių narių finansiniams interesams yra ženkliai didesni. Tam, kad būtų sudarytos prielaidas laiku nustatyti ir užkardyti sąmoningą mokesčių vengimą muitinės veiklos srityje, būtina taikyti naujus duomenų analizės metodus ir atnaujinti muitinės informacines sistemas. Būtina valdyti neteisėtos prekių iš trečiųjų šalių apyvartos rizikas, todėl šiuo metu riboti Lietuvos muitinės kontrolės ištekliai yra skiriami didžiausiai žalai užkardyti, kartu garantuojant laisvą prekių judėjimą sąžiningam verslui. Tačiau Lietuvos muitinė susiduria su poreikiu sparčiai apdoroti didelius iš mokesčių administratorių, verslo bei kitų atvirų duomenų šaltinių gaunamus skirtingų duomenų rinkinius ir jų pagrindu pasirinkti optimalias rizikos mažinimo priemones, įdarbinant dirbtinį intelektą. Atsižvelgiant į tai, ir įgyvendinant minėtuose strateginiuose dokumentus nustatytus tikslus, Projektu siekiama modernizuoti muitinės rizikos valdymą, kadangi yra identifikuotos šios pagrindinės problemos: • Nepakankamai subalansuotas kontrolės priemonių taikymas ir palankių sąlygų teisėtam verslui užtikrinimas; • Nepilnai užtikrinamas ES ir nacionalinių muitų teisės aktų, susijusių su rizikos valdymu ir tikrinimu, taikymas; • Nepakankamai racionaliai išnaudojami muitinės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų (toliau – institucijos) kaupiami duomenys, kurie, pritaikius pažangias technologijas, galėtų būti naudojami automatiniam rizikos nustatymui ir sprendimo dėl tikrinimo priėmimui, sumažinant rankinį darbą ir eliminuojant korupcijos galimybes. Muitinio tikrinimo tikslas yra užkirsti kelią galimiems pažeidimams arba juos nustatyti. Muitinis tikrinimas atliekamas pagal rizikos įvertinimo rezultatus, tačiau kol automatiškai taikomos rizikos įvertinimo taisyklės kuriamos dažniausiai remiantis subjektyviu analitiko įvertinimu ir naudojant tik muitinės sukauptų duomenų analizę, rizikos įvertinimo tikslumas nėra pakankamas, todėl tikrinimui atrenkami ne tik aukščiausios, bet ir vidutinės bei mažos rizikos kroviniai. Be to, verslas teikia informaciją ne tik muitinei, bet ir kitoms institucijoms, tačiau ta informacija nepatenka į muitinės rizikos valdymo sistemą, todėl yra tikimybė nepastebėti tam tikrų rizikų arba, atvirkščiai, nepastebėti riziką mažinančių aplinkybių. Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (toliau – RIKS-N) vertina iš Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS), Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau - NTKS) ir SMK importo kontrolės sistemos 2 (toliau - ICS2) gaunamus duomenų rinkinius, todėl duomenų rinkinių skaičius, apimtys ir formatai, nustatyti Sąjungos muitinės kodekse (toliau – SMK), pirmiausia turi būti įdiegti šiose informacinėse sistemose, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo ES sistemų vystymo ir atitinkamų specifikacijų parengimo. Vykdant 2019-2021 m. ir 2022-2024 m. investicijų projektus „Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos pertvarkymas ir tobulinimas“ (I ir II etapai) RIKS-N vertinamų deklaracijų aibė papildoma naujais SMK nustatytais duomenų rinkiniais, tačiau visi nauji SMK nustatyti duomenų rinkiniai nebus įtraukti, kadangi: 1) patys duomenų rinkiniai dar nėra galutinai patvirtinti; 2) naujų duomenų rinkinių įdiegimas RIKS-N priklauso nuo susijusių sistemų MDAS/NTKS/ICS2 vystymo. SMK 47 str. numato valdžios institucijų bendradarbiavimą atliekant tikrinimus ir priskiria muitinei koordinatoriaus vaidmenį, tačiau kol kitų institucijų sukaupta informacija neprieinama automatinei muitinės rizikos analize, šias nuostatas sudėtinga užtikrinti. Muitinė turi prieigą prie daugelio kitų institucijų sukauptos informacijos, tačiau, neturi galimybių tą informaciją apjungti, analizuoti, daryti išvadas automatiniu būdu. Todėl rizikos vertinimas nėra toks tikslus, koks galėtų būti, o sukaupta informacija nėra pakankamai išnaudojama, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas. Automatinės sąsajos tarp muitinės ir kitų institucijų sistemų, automatiniai didelių ir įvairiarūšių duomenų analizės metodai, dirbtinio intelekto technologijos padėtų muitinei priimti optimaliausius sprendimus dėl tikrinimo. Muitinės naudojamos rizikos valdymo sistemos patobulinimas sąsajomis su naujais duomenų šaltiniais ir duomenimis, taip pat dirbtinio intelekto taikymas, sudarys galimybę sparčiai apdoroti didelius ir įvairius skirtingų duomenų rinkinius, gaunamus iš mokesčių administratorių, kontrolės institucijų, verslo bei kitų duomenų šaltinių. Jų pagrindu greitai, tiksliai ir mažinant subjektyvų žmogaus indėlį galima bus pasirinkti optimalias rizikos mažinimo priemones. Į šią rizikos valdymo sistemą bus, kiek įmanoma, integruoti ir (arba) pakartotinai naudojami ir vertinami rizikos nustatymo tikslais trečiosiose šalyse verslo panaudoti siuntų duomenys, transporto priemonių ir eismo valdymo sistemų duomenys, muitinės ir teisėsaugos institucijų sukaupti duomenys, susiję su nustatytais ar galimais pažeidimais, ankstesnių gabenimų ir tikrinimų rezultatais. Sprendimai, šiuo metu priimami remiantis automatizuotais duomenų mainais realiuoju laiku tarp verslo ir muitinės, bus tikslesni, nes papildyti naujais iš kitų šaltinių gaunamų duomenų analizės, atliekamos iš anksto ir realiuoju laiku, rezultatais. Centralizuotai ir automatiškai priimami sprendimai dėl muitinio tikrinimo prisidės valdant fiskalines rizikas, sumažins korupcijos galimybes, paspartins ir maksimaliai suvienodins muitinės paslaugas verslui. Papildomų duomenų siekiama gauti Lietuvos Respublikos muitinei bendradarbiaujant su valstybės ir teisėsaugos institucijomis (policija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Sodra“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), Europos Sąjungos (toliau – ES) (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), ES teisėsaugos agentūra (EUROPOL), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniu direktoratu (DG TAXUD) ir tarptautinėmis (Pasaulio muitinių organizacija (PMO), Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (INTERPOL) organizacijomis, tarptautinėje prekyboje dalyvaujančiu verslu. Atsižvelgiant į tai, neįgyvendinus Projekto: • Lietuvos muitinė neįgyvendins SMK reikalavimų, rizikos valdymo automatizavimas bus nesinchronizuotas su kitais Integruotos Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS) posistemiais, • nebus išnaudotos elektroninio duomenų kaupimo, pernaudojimo ir analizės galimybės, rizikos valdymo lygis Lietuvoje atsiliks nuo kitų ES šalių muitinių rizikos valdymo, o rizikos valdymo proceso vystymas – nuo apgaulės ir nusikalstamumo vystymosi tendencijų; • tikrinimo valdymas liks fragmentiškas, paliekantis vietos galimai korupcijai ar skirtingam paslaugų muitinės klientams teikimui. Lietuvos muitinė taps silpnesnė už kitas ES valstybių narių muitines, todėl patraukli nesąžiningam verslui. • į RIKS ir RIKS-N kūrimą investuoti resursai bus naudojami nepakankamai efektyviai. Detalesnis aprašymas pateikiamas raštu pateiktame projekto įgyvendinimo plane.