Muitinio įvertinimo srities skaitmenizavimas Įgyvendinama

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos patvirtinimo“ nustatyta 2 problema - mokestinis atotrūkis (mokestinių prievolių vengimas). Sprendžiant šią problemą būtina didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą, įgyvendinant veiklas, nustatytas Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ apraše, patvirtintame 2022 m. gruodžio 19 d. finansų ministro įsakymu Nr.1K-417 „Dėl finansų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-268 „Dėl Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ pakeitimo“. Projektas atitinka šio aprašo III skyriaus „Plėtros programos pažangos priemonės veiklų suvestinė“ 8.1 veiklos „Taikyti naujus duomenų analizės metodus ir atnaujinti muitinės informacines sistemas“ 8.1.4 poveiklę „Muitinio įvertinimo srities skaitmenizavimas“. Projektas atitinka minėto aprašo Priedo Nr. 6 nuostatas. Projektu prisidedama prie įgyvendinant 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 8.5 „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“. Prekių muitinė vertė vienas svarbiausių fiskalinės muitinės funkcijos elementų, nes ji yra muitų ir mokesčių (importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė nustatoma atitinkamai patikslinus muitinę vertę) apskaičiavimo pagrindas, ja remiamasi nustatant sankcijas už muitų ir kitų teisės aktų pažeidimus ir kt. Muitinis įvertinimas yra reikšmingas, importuojant visas prekes iš trečiųjų šalių ir išleidžiant jas į laisvą apyvartą, todėl problemos, susijusios su skaitmenizavimo stoka, mastas yra gana ženklus. Muitinio įvertinimo (toliau – MĮ) sritis yra priskiriama prie mažiausiai skaitmenizuotų muitinės veiklos sričių (minimaliai automatizuotas tik atrankos tikrinimams procesas), tačiau ne MĮ metodų taikymas. Ribotas informacinių technologijų (IT) taikymas šioje srityje yra susiformavęs istoriškai, tačiau pagrindinė priežastis - šios muitinės veiklos srities sudėtingumas (muitinis įvertinimas laikomas viena sudėtingiausių muitų teisės sričių). Taikant MĮ metodus, yra būtinas ne tik teisės aktų (pasaulinio, Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinio lygmens) žinojimas ir įvertinimas, bet ir jų interpretavimas. Be to, pagrindinis dokumentas, kuriuo iš esmės remiasi MĮ teorija (1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Muitinio įvertinimo susitarimas) yra sudarytas senokai, todėl natūralu, kad negali atspindėti IT šuolio sąlygotų kardinalių pokyčių pasaulinėse tiekimo grandinėse ir verslo modeliuose. MĮ metodai turi būti taikomi remiantis tik objektyviais ir kiekybiškai išmatuojamais duomenimis, bet šiuo metu muitinė neturi įgyvendinusi tokių duomenų šaltinių valdymo ir panaudojimo IT priemonėmis sprendimo. Ribotas skaitmenizavimo laipsnis MĮ srityje sąlygoja nepakankamai efektyvią atranką muitinės vertės tikrinimams, ilgiau trunkantį muitinės vertės tikrinimo procesą, tuo pačiu ilgina muitinės formalumų laiką, reikalauja ženklių žmogiškųjų resursų tam, kad būtų užtikrintas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais, 70–74 str., 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, su visais pakeitimais, 71 str., 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendino taisyklės, su visais pakeitimais, 127–146 str. taikymas. Neskaitmenizuotas MĮ metodų taikymas sąlygoja problemas tiek verslui, tiek ir muitinei: vieningas, teisingas ir nešališkas muitinis įvertinimas yra muitinės funkcija, kurią ji privalo užtikrinti, o sąžiningas verslas su palankių / visiems vienodų konkurencinių sąlygų lūkesčiais yra suinteresuotas, kad muitinė turėtų patogius įrankius efektyviai atsirinkti tikrinimams galimai apgaulingo muitinės vertės deklaravimo atvejus ir turėtų tinkamus įrankius teisingam MĮ metodų taikymui. Be to, abiem pusėms yra svarbus korupcijos pasireiškimo rizikų minimizavimas. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami: HP - darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.) principai, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.). Taip pat bus atsižvelgta į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.