2024 metais atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimo duomenys (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) rodo, jog alkoholio vartojimo paplitimas tarp moksleivių išlieka vis dar labai didelis: 72,6 % respondentų vartojo alkoholį bent kartą gyvenime, o bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos tai darė 55,9 % apklaustųjų. Rūkyti tabako cigaretes moksleiviai pabando labai anksti – vidutiniškai 12,6 metų, o 13,3 % moksleivių kartą gyvenime vartojo kokį nors narkotiką. Lietuvoje yra gana paplitęs vaistų vartojimas be gydytojų paskyrimo bei išlieka didelis energinių gėrimų vartojimo paplitimas vaikų ir jaunimo tarpe. Vaikų skaičius, kuriems pirmą kartą nustatytas piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, 2023 m. siekė 365 asm. (oficialios statistikos portalo duomenys, https://osp.stat.gov.lt/). Pagrindinė priežastis (36,9 %), dėl kurios vaikai vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių – nes tai esą smagu, o net 12,6 % apklaustųjų teigė, kad alkoholio gauna iš tėvų. (ESPAD Lietuva, 2024). Vaikai vartoja narkotikus norėdami patenkinti smalsumą, nori viską išbandyti (54,9 proc.), kas trečias (35,8 proc.) vartojo narkotikus, kad neišsiskirtų iš bendraamžių (Jaunimas ir psichoaktyviosios medžiagos. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, NTAKD 2022). Rizikinga vaikų elgsena apima veiksmus, kurie kelia pavojų jų fizinei ir emocinei sveikatai bei vystymuisi. Vaikams vartojant psichoaktyvias medžiagas (PAM) kyla neigiamos kognityvinės, elgesio, socialinės, fizinės ir psichikos sveikatos pasekmės: priklausomybė bei kiti psichikos sutrikimai, smurtas, prastėjantys akademiniai rezultatai, prastėjantys santykiai su šeima ir draugais, kas lemia socialinę atskirtį. 2019–2023 m. laikotarpiu vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo sumažėjo labai neženkliai – 0,05 proc., o tuo pačiu pastebimas nežymus padidėjimas psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kitų PAM vartojimo (Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai 2019–2023 m., Higienos institutas). Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos 2021/2022 tyrimo (The Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) duomenimis Lietuvoje tabako, alkoholio ir PAM rodikliai yra vis dar aukšti, dažnu atveju viršija HBSC vidurkį. Respublikiniame priklausomybės ligų centre (toliau – RPLC) ambulatorinės paslaugos vaikams ir jaunimui teikiamos 4-uose filialuose iš 5 (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio). Konsultacijos tėvams (dėl vaikų žalingo vartojimo ir priklausomybės sindromo, pagalbos būdus, bendravimo su vaikais) teikiamos tik trijuose filialuose: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Šiai dienai ne visuose RPLC filialuose yra galimybė teikti paslaugas vaikams ir jaunimui, o teikiamos paslaugos nukreiptos į vaiką (jo elgesio keitimą), tuo tarpu nedirbama su vaiko artimąja aplinka, kuri turi įtakos vaiko elgesiui. Paramos bei supratimo šeimoje stoka, menka tėvų priežiūra ir kontrolė, tėvų PAM vartojimas, padidina PAM vartojimo riziką vaikų tarpe. Maždaug 60 % procentų mokinių pažymi, jog tėvai nėra nustatę taisyklių, ką galima daryti namuose ir už namų ribų, o apie 40 % apklaustųjų vaikų gali pasikalbėti apie savo problemas su šeima, toks pats procentas vaikų nurodė, kad gauna emocinę pagalbą ir rūpestį iš šeimos (ESPAD Lietuva – 2024). Tik 55 proc. tėvų mano, kad jų (tėvų) vaidmuo yra reikšmingas vaikų sprendimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas (Tėvų vaidmuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje, NTAKD 2020). Būtina plėsti RPLC paslaugų teikimą vaikams ir paaugliams, t.y. aprėpti visus filialus, bei įtraukti vaiko šeimos narius, siekiant efektyvesnio paslaugų teikimo. Projektas atitinka 2022–2030 metų Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-02 „Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių kontrolę ir vartojimo prevenciją“ veiklą „Vaiko garantijos iniciatyvos įgyvendinimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“. Projektu siekiama plėsti RPLC paslaugas vaikams ir jaunimui, diegiant Multidimensinę šeimos terapijos programą (toliau – MDFT programa) visuose filialuose, taip siekiant daugiau dėmesio skirti vaikų sveikatos stiprinimui, teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kadangi šiuo metu trūksta paslaugų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems vaikams. Paslaugos tai pat bus teikiamos platesnei gyventojų grupei, įtraukiat į MDFT programą vaikų šeimos narius. Mokymai RPLC darbuotojams pagal MDFT programą kels priklausomybės ligų srityje dirbančių specialistų kvalifikaciją ir profesinius sugebėjimus, didins jų darbo našumą ir kels bendrą teikiamų paslaugų kokybę. MDFT programa – tai įrodymais grįsta, visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa vaikams ir jauniems žmonėms, kuriems būdingos kompleksinės elgesio problemos, tokios kaip: bėgimas iš namų, dideli sunkumai mokykloje, agresyvus, smurtinis elgesys, polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas ir pan. MDFT programa prisideda prie sveikų santykių tarp vaiko ir jo tėvų (globėjų) kūrimo, santykių stiprinimo, taip pat stiprina tėvų (globėjų) gebėjimą atliepti vaiko poreikius. MDFT programa prisideda prie paties vaiko rizikingo elgesio keitimo, kas skatina jo integraciją į bendruomenę, visuomenę. MDFT programa padeda taupyti lėšas, sumažindama hospitalizacijų, stacionarinio gydymo, skubios pagalbos atvejų ir trumpalaikio bei ilgalaikio įkalinimo atvejų skaičių vaikų ir jaunimo tarpe. Lyginant su individualia psichoterapija, MDFT programa pasiekiama geresnių rezultatų didelio sunkumo kanapių vartojimo atvejuose, labiau mažina priklausomybės simptomus (12 mėn. laikotarpyje), geriau užtikrina pacientų buvimą gydyme (Rigter et al., 2012, Multidimensional family therapy lowers the rate of cannabis dependence in adolescents: A randomised controlled trial in Western European outpatient settings). Projekte numatyta parengti MDFT specialistus bei įdiegti programą, pagal kurią paslaugos bus teikiamos vaikams ir jų šeimos nariams. Neįgyvendinus projekto nebus atliepti vaikų, turinčių reikšmingų elgesio problemų, susijusių su PAM vartojimu, poreikiai: sudarytos sąlygos vaikų elgesio problemų sprendimui, kas leistų jiems sėkmingai likti švietimo sistemoje, pagerinti savo akademinius pasiekimus, keisti žalingus sau ir aplinkiniams elgesio būdus ir pan. Projekto veiklos reikšmingai prisideda prie šių vaikų socialinės atskirties mažinimo. Taip pat teikiamas prioritetas ir stiprinama nestacionarinių antrinio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Įgyvendinant projektą nenumatyta projekto veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Įgyvendinant Projektą bus laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų, nustatytų Apraše.