Naujų duomenų analizės priemonių diegimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Įgyvendinama

Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) kaupiamų duomenų apimtis yra labai plati dėl didelio mokesčių mokėtojų skaičiaus, jų teikiamų duomenų kiekio, šiuo metu egzistuojančių skirtingų duomenų šaltinių, informacijos surinkimo ir informacijos saugojimo duomenų bazių. Mokesčių administratorius turi teisę gauti iš asmenų funkcijoms atlikti reikiamus duomenis apie asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Šiuo metu VMI yra 13 informacinių sistemų (toliau – IS) ir registrų valdytoja. Esant ribotiems VMI žmogiškiesiems ištekliams, nepakankamai efektyviai prieigai prie skirtingų IS duomenų bei nesant vieningo mokesčių mokėtojų rizikos vertinimo modelio, sudėtinga įgyvendinti platų mokesčių mokėtojų rizikos vertinimą, kuris apimtų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) rizikos vertinimą. Šiuo metu analizė tarp skirtingose IS sukauptų duomenų atliekama pasitelkiant duomenų analizei skirtą SAS Enterprise Guide įrankį, kuris įgalina apjungti turimus duomenis, juos nagrinėti pasirinktais pjūviais. Viena iš pagrindinių VMI atliekamos analizės sričių - susijusi su PVM administravimu ir PVM mokėtojų rizikų vertinimu. Tai lemia svarbi PVM reikšmė valstybės biudžeto pajamų struktūroje: 2021 m. VMI į valstybės biudžetą iš viso pervedė 10 242 077 tūkst. eurų pajamų, iš kurių didžiąją dalį, t. y. 9 796 656 tūkst. eurų, sudarė mokestinės pajamos. Didžiausia mokestinių pajamų dalis, beveik 4 659 694 tūkst. eurų arba 47,6%, buvo surinkta iš VMI administruojamo PVM. Dėl PVM reikšmingumo biudžeto struktūroje, ir esamo atotrūkio (PVM atotrūkis Lietuvoje 2019 m. sudarė 21,4 proc.) būtina didelį dėmesį skirti efektyvesnių PVM atotrūkio mažinimo priemonių paieškai. Šiuo metu VMI duomenų analizės potencialas nėra pilnai išnaudojamas dėl nepakankamo turimos ir įvairiose naudojamose IS sukauptos informacijos prieinamumo, viešai prieinamos informacijos apie mokesčių mokėtojus integracijos į VMI duomenų informacinę struktūrą trūkumo, kuri leistų atlikti tikslesnę ir operatyvesnę mokesčių mokėtojų analizę, ir atitinkamai sudarytų sąlygas esamam PVM atotrūkiui mažinti. Neturint galimybės automatizuotai atlikti mokesčių mokėtojų rizikos vertinimo pagal pažangius rizikos vertinimo metodus, daugelis prevencijos priemonių nėra individualizuotos, o prevencinių priemonių mokesčių mokėtojų rizikos mažinimui įgyvendinimas dažniausiai nukreipiamas tik į rizikingiausias mokesčių mokėtojų grupes. Specializuota mokesčių administratoriams skirta programinė įranga leistų sujungti visas VMI informacines sistemas bei teikiamas elektronines paslaugas mokesčių mokėtojams, kad visi aktualūs ir realiuoju laiku pasipildantys duomenys būtų stebimi individualaus mokesčių mokėtojo profilyje. Visa viešai prieinama informacija apie kiekvieną mokesčių mokėtoją būtų integruota į VMI valdomų duomenų struktūrą. Specializuotos įrangos naudojimas suteiktų galimybę duomenis apdoroti pagal automatines ir visuotines neatitikimų nustatymo taisykles, atlikti automatinį komunikavimą su mokesčių mokėtoju, kurti ir įdiegti automatizuotą mokesčių mokėtojų rizikos vertinimą pagal pažangias rizikos vertinimo taisykles, suveikti išankstinei perspėjimo sistemai keičiantis mokesčių mokėtojo rizikingumui. Mokesčių mokėtojas bus informuojamas apie rizikos profilio nustatymo kriterijus ir individualiai jam priskirtą rizikos profilį. Visapusiškas mokesčių mokėtojo informuotumas sudarys sąlygas augti sąmoningumui, mokestinei drausmei ir pasitikėjimui tarp mokesčių administratoriaus ir kiekvieno mokesčių mokėtojo. Visuose VMI padaliniuose vieningai naudojant tas pačias priemones, mokesčių administratoriaus priimamų sprendimų kokybė, operatyvumas, tikslingumas ir tikslumas reikšmingai išaugs. Šios sistemos diegimas leis iš esmės modernizuoti VMI veiklą, pritaikant geriausią pasaulinę mokesčių inspekcijų patirtį bei mažinti PVM atotrūkį. Pažangi duomenų analitika padidins PVM mokėtojų kontrolės efektyvumą, tinkamą mokestinių prievolių vykdymą ir skatins savanorišką mokesčių mokėjimą. Projektu prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 8.5 „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimas ir rezultatai nepažeis horizontaliųjų principų.