Projektu nagrinėjama investicijų kryptis apima viešąsias gėrybes – viešąją turizmo infrastruktūrą. Kauno regiono savivaldybės siekdamos efektyvesnio ir geresnio viešųjų paslaugų teikimo, išnaudodamos esamus ir kuriamus ryšius, suformavo Kauno regiono funkcinę zoną Kauno apskrities teritorijoje. 2024–2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategijos (nuoroda: https://www.krs.lt/verslininkams/projektai/2024-2029-m-kauno-regiono-funkcin%C4%97s-zonos-strategija/) tikslas – didinti regiono turistinį patrauklumą ir neformaliojo švietimo paslaugų įvairovę bei skatinti ligų prevenciją. Funkcinės zonos strategijoje numatoma išnaudoti Kauno regiono turizmo potencialą, pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros objektus, pagerinti jų pasiekiamumą, siekiant pritraukti didesnius turistų srautus bei paskatinti juos čia praleisti daugiau laiko ir ilgiau keliauti. Funkcinės zonos strategijoje numatytas veiksmas 1.1.6 „Nemuno upės ties Zapyškiu Kauno r. sav. pritaikymas vandens turizmui“ tiesiogiai atliepia investicijų projektu siekiamą spręsti problematiką. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. pradžioje Kauno rajono savivaldybėje gyveno 109 621 gyventojai arba 18,6 proc. daugiau nei 2021 m. pradžioje. Kauno apskrityje, palyginti 2021 m. ir 2025 m. pradžias, gyventojų skaičius augo 3,1 proc., kai šalyje fiksuotas augimas 2,8 proc. Kauno rajonas yra išskirtinė savivaldybė ne tik Kauno apskrityje, bet yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose fiksuojamas teigiamas gyventojų pokytis. Kauno rajonas yra turtingas gamtiniais vandens ištekliais, čia išplėtojamos vandens turizmo paslaugos. Savivaldybės teritorijoje telkšo Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Rajonas išsidėstęs trijų didžiausių šalies upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – santakoje, garsus gamtos ir kultūros paveldu. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 22 saugomos teritorijos (18 – saugomų valstybės ir 4 – Savivaldybės) ir 8 paukščių apsaugai bei 8 buveinių apsaugai svarbios Natura 2000 teritorijos. Iš 22 saugomų teritorijų – 2 regioniniai parkai, 2 biosferos poligonai, 1 rezervatas ir 17 draustinių. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro duomenis 2025 m. pradžioje Kauno rajono savivaldybėje buvo įregistruotos 406 nekilnojamos ir 257 kilnojamos kultūros vertybės (viso 663). Pagal gamtos ir kultūros paveldo vertybių skaičių bei dėl vystomų vandens turizmo paslaugų Kauno rajono savivaldybė yra įdomi lankymui, tačiau ne visi objektai pritaikyti vietos gyventojų ir turistų lankymui arba nepilnai išnaudojamas jų potencialas. Pagrindinės Kauno rajono gyvenvietės, kuriose vystomos laivybos paslaugos – Zapyškis, Vilkija, Kačerginė, Kulautuva. Didžioji dalis vandens turizmo paslaugų teikiama Zapyškyje. Čia plaukia laivas „Zapyškis“ ir keltas „Nevėžis". Zapyškį aplanko ir kiti laivai atplaukiantys iš Kauno ar kitų vietovių. Taip pat Zapyškyje nuo 2023 m. įveiklintas kultūros laivas „Nemuno 7“ – unikalus upių technikos, landšafto dizaino ir šiuolaikinio meno projektas. Kauno regiono savivaldybių ir kitų institucijų bendradarbiavimas turizmo srityje prisideda prie patrauklių ir įtraukiančių turizmo maršrutų kūrimo, lankytinų objektų žinomumo sklaidos, turistų pritraukimo. Tačiau regione ne visi lankytini objektai yra pilnai pritaikyti lankymui ar prieinamumas prie jų yra ribotas, viešoji infrastruktūra neįrengta ar nusidėvėjusi. Į funkcinės zonos strategiją įtraukta 12 veiksmų, kuriais siekiama pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros objektus Kauno regione. Gamtos ir kultūros objektuose reikalingas privažiavimo sutvarkymas, automobilių aikštelių įrengimas, pėsčiųjų / dviračių takų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių įrengimas, prieplaukų įrengimas, apšvietimo įrengimas, paplūdimio ir poilsio zonų įrengimas, stebėjimo vietų įrengimas, mažosios architektūros elementų ir kitos lankymui reikalingos infrastruktūros įrengimas. Įgyvendinant Kauno regiono funkcinių zonų strategiją Kauno rajone planuojama įrengti prieplauką bei Turizmo informacijos centro padalinio patalpas su higienos patalpomis lankytojams Zapyškyje. Šiuo metu Zapyškyje yra įrengta nedidelė pontoninė prieplauka, kuri neužtikrina prieinamumo dėl didėjančio vandens turizmo populiarumo. Infrastruktūra nėra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, nėra apšvietimo ir kitų būdingų elementų viešajai turizmo infrastruktūrai. Planuojama, kad naujoje prieplaukoje švartuosis maršrutiniai ir pramoginiai turistiniai mažieji laivai. Prieplauka bus sujungta su esamais keliais bei dviračių takais. Įrengus viešąją vandens turizmo infrastruktūrą Nemuno krante Zapyškyje, Kauno rajono lankytinos vietos taptų patrauklesnės, kas didintų Kauno rajono ir regiono lankytojų skaičių Projekto problema – nepakankamas teritorijos ekonominis augimas dėl nepritaikytų objektų papildomų lankytojų srautų pritraukimui regione ir lėtos turizmo sektoriaus plėtros. Problemos sprendimo būdas – stacionarios prieplaukos, kurioje galėtų švartuotis keli laivai, statyba. Projekto rezultatai – sukurta viešoji vandens turizmo infrastruktūra, padidėjęs prieinamumas prie gamtos ir kultūros paveldo objektų, didėjantis teritorijos ekonominis augimas. Projektas įgyvendinamas žemės sklype Zapyškio miestelyje Muziejaus g. (unikalus Nr. 4400-6255-4096, plotas – 1,9216 ha). Nuosavybės teise sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise naudojasi Kauno rajono savivaldybė. Žemės sklypo dalies, kuriame planuojama statyti stacionarią prieplauką, plotas siekia apie 1,43 ha. Projekto teritorija patenka į Zapyškio senojo miesto vietą (uk. KVR 17226) ir joje esančią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios (uk. KVR 972) teritoriją. Atliekant statybos darbus nebus pakenkta nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumui bei vertingosioms savybėms. Projekto įgyvendinimui parengtas techninis projektas „Stacionarios prieplaukos, Muziejaus g., Zapyškio mstl., Kauno r. sav., naujos statybos projektas“. Atlikta techninio projekto Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė (2024-06-03 Nr. 24-E09) ir bendroji ekspertizė (2025-03-25, Nr. 261/24.2). Projektas atitinka ir įgyvendina 2022–2030 m. Kauno regiono plėtros plano 2. tikslo „Didinti socialinę įtrauktį ir mažinti užimtumo netolygumus“ 2.7. uždavinį „Didinti darbo vietų ir paslaugų pasiekiamumą“. Projektas atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos konkretų uždavinį – 5.2. Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą vietos lygmeniu, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą kitose nei miestų teritorijose. Uždaviniu planuojama palankių sąlygų privačioms investicijoms pritraukti ir darbo vietoms kurti sudarymas, panaudojant specifinius, konkretiems regionams būdingus išteklius, tame skaičiuje viešosios turizmo infrastruktūros (pvz., pažintinių takų, mažosios architektūros elementų) modernizavimą ar sukūrimą, pritaikant gamtos ir kultūros objektus lankymui (įskaitant pritaikymą neįgaliųjų poreikiams). Projektu įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių veikla „Viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos pakrančių turizmui ir (ar) gamtos ir kultūros objektų lankymui, modernizavimas ar sukūrimas (taip pat pritaikymas neįgaliųjų poreikiams)“. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ar Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ar įgyvendinant Projektą laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų, nustatytų Gairėse.