Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti Jungtiniu projektu - padidinti transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ir prisidėti prie siekio transporto sektoriuje, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau- ŠESD) kiekį, finansuojant naujų ir naudotų M1 ir N1 klasės grynųjų elektromobilių ir vandeniliu varomų automobilių įsigijimą. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinio projekto remiamos veiklos ir rezultatas – netaršių transporto priemonių įsigijimas - tokiu būdu jungtinis projektas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos; t.y. prie darnaus vystymosi horizontaliųjų principų įgyvendinimo aplinkosaugos srityje. Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje – vidutinis automobilio amžius 2023 m. sausio 1 d. duomenimis sudarė 14,9 m. (ES vidurkis – 11,5 m.). Vertinant vidutinį amžių pagal skirtingas klases, M1 klasės automobilių vidutinis amžius 2023 m. sausio 1 d. duomenimis siekė 16,2 m., o N1 – 12,7 metų. Būdama viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje nėra automobilio mokesčių, susietų su automobilių taršos parametrais (tik registracijos taršos mokestis), Lietuva rizikuoja tapti senų ir taršių automobilių kapinynu. Automobilių parko naujinimas vyksta labai lėtai. Didžiausią dalį į Lietuvą įvežtų automobilių sudaro 11 – 15 metų amžiaus transporto priemonės. Jei 2021 m. įvežamų autmobilių amžiaus vidurkis siekė 11,5 metų, tai 2022 m. šis amžius sumažėjo vos keliais mėnesiais ir siekė 11,1 mėnesio. Taip pat Lietuvos gyventojai sunkiai keičia asmeninių automobilių pasirinkimo įpročius ir renkasi didesnių gabaritų ir didesnio darbinio tūrio automobilius. Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis Kelių transporto sektoriuje 2021 m. buvo sunaudota daugiau nei 2 mln. tonų degalų, iš kurių 83,2 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,6 – automobilių benzinas, 4,2 proc. – suskystintosios dujos. Lyginant su 2020 m. kuro suvartojimas paaugo 1,2 proc.Pastaraisiais metais kelių transporto dyzelino populiarumas augo – 2019 m., kelių transporto sektoriuje jo sunaudota 4,2 proc. daugiau nei 2018 m. Benzino paklausa padidėjo 5,4 proc., o suskystintųjų naftos dujų sumažėjo 3,4 proc. Kas mėnesį atnaujinamais VĮ „Regitra“ duomenimis, 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos bendrą kelių transporto parką sudarė 2,1 mln. transporto priemonių. Didžiausią dalį transporto parko sudaro būtent lengvieji (M1 ir N1 klasės) automobiliai – apie 1,7 mln., iš esmės dominuoja dyzelinu varomos transporto priemonės – lengvųjų automobilių parke - 68 proc. M1 klasėje ir 96 proc. N1 klasėje. Pažymėtina, kad realiomis sąlygomis išmatuotų išmetamų azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (KD) kiekių palyginimas pagal degalų tipą atskleidžia kelis kartus didesnę dyzelino žalą visuomenės sveikatai ir aplinkai. Taip pat dyzelino energetinis efektyvumas yra itin žemas: pvz., vidutinis dyzelinis automobilis sunaudoja apie 60–70 kWh dyzelino (6–7l/100km),o elektromobilio vidutinės sąnaudos siekia 15–20 kWh. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje yra labai maža ir dar mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo 2015 m. iki 2019 m. ji sumažėjo nuo 4,6 proc. iki 4 proc.36 ir gerokai atsiliko nuo 2020 m. tikslo – 10 proc. Netaršių arba alternatyviuosius degalus naudojančių transporto priemonių skaičius Lietuvoje itin mažas. 2023 m. gegužės 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 8670 M1 ir N1 klasės grynieji elektromobiliai. Elektromobiliai šiuo metu sudaro tik apie 0,31 proc. lengvųjų automobilių parko. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektorius išmeta daugiausia ŠESD (2019 m. apie 44 proc. ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), beveik 96 proc. transporto išmetamų ŠESD kiekio arba 30 proc. bendro šalies ŠESD išmetamo kiekio susidaro kelių transporto subsektoriuje. Transporto sektorius yra vienas taršiausių Lietuvoje pagal ŠESD išmetimus, kurie 2020 m. sudarė 30,4 proc. viso ŠESD išmetamo kiekio Lietuvoje. Didžiausia tarša 2020 m. duomenimis šiame sektoriuje tenka kelių transportui – net 95 proc., lengvųjų automobilių tarša jame sudaro 54 proc., krovininių – 37 proc. Elektros energija varomi varikliai šiuo metu technologiškai yra patys efektyviausi ir pasižymi 3-4 kartus didesniu efektyvumu palyginti su vidaus degimo varikliu varoma transporto priemone. Elektros energija varomos transporto priemonės taip pat neišmeta jokių išmetamųjų dujų, o per jų naudingo eksploatavimo ciklą, įskaitant pačios transporto priemonės ir joje naudojamos energijos gamybą, išmetamas ženkliai mažesnis ŠESD kiekis palyginti su transporto priemonėmis, varomomis vidaus degimo varikliais. Pakeitus trečdalį transporto priemonių parko į elektra varomas transporto priemones galima beveik dvigubai sumažinti iškastinių naftos degalų vartojimą ir priklausomybę nuo jų, todėl pripažįstama, kad siekiant ES ir nacionaliniuose teisės aktuose bei strateginiuose dokumentuose užsibrėžtų transporto sektoriaus taršos mažinimo ir AEI naudojimo didinimo tikslų, elektra varomų transporto priemonių plėtra yra būtina. Privaloma didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“. Lietuvoje grynųjų elektromobilių (toliau – EV) skaičius auga lėtai ir spartesnis augimas stebimas tik atsiradus finansinėms paskatoms (finansuojamoms iš Klimato kaitos programos ir Modernizavimo fondo lėšų). Remiantis VĮ „REGITRA“ duomenimis 2023 m. gegužės 1 d. duomenimis Lietuvoje M1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 8413 vnt., o N1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 257 vnt. Tuo tarpu vandeniliu varomas automobilis Lietuvoje yra registruotas vos 1 vnt. Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių gyventojus rinktis naudotus vidaus degimo varikliais varomus automobilius, – jų kaina (naujas elektromobilis yra brangesnis už tokios pačios klasės automobilį), nepakankamai išvystyta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, nėra pastovių metinių mokesčių, susijusių su automobilio tarša, ar kitų ribojimų, skatinančių atsisakyti naudotis taršiomis transporto priemonėmis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įvestas automobilių registravimo ir perregistravimo mokestis, kurio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojamų degalų rūšies (dyzelinas, benzinas, dujos) ir išmetamo anglies dvideginio kiekio (taikomas nuo 115 g/km). Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 Eur, todėl esminio poveikio automobilio pasirinkimui pagal taršą nedaro. Taip pat miestuose kol kas nėra sukurtų žaliųjų zonų, kuriose būtų ribojamas arba draudžiamas taršaus transporto eismas. Taip pat viena iš nepakankamo EV skaičiaus augimo tempo priežasčių - EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Europos automobilių gamintojų asociacijos 2022 m. spalio mėn. duomenimis, Lietuva yra penktoje vietoje tarp mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų, kai tuo tarpu Olandijoje, Liuksemburge šis skaičius siekia apie 60. Trūksta alternatyviųjų degalų įkrovimo, papildymo infrastruktūros, tačiau ši problema bus sprendžiama 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nacionalinės energetikos plėtros programos pažangos priemone „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“. Iki 2020 m. taikytos elektromobilių skatinimo priemonės – galimybė naudotis A juosta Vilniuje, nemokamas parkavimas didžiuosiuose miestuose, nemokomas transporto priemonių įkrovimas iš 2014–2020 m. ES fondų įrengtose įkrovimo prieigose. 2018–2019 m. elektromobilių skaičiaus augimas buvo apie 400 vnt. per metus. Nauja priemonė – elektromobilių įsigijimo skatinimas finansine paskata Lietuvoje buvo taikomas nuo 2020 m. balandžio pabaigos iki 2021 sausio pabaigos (taikyta 9 mėn.) gyventojams (4 tūkst. Eur naujam, 2 tūkst. Eur naudotam automobiliui) ir nuo 2020 m. spalio vidurio iki 2021 sausio pabaigos (taikyta 3,5 mėn.) juridiniams asmenims (M1, N1 – 4 tūkst. Eur, M2, N2 – 10 tūkst. Eur subsidija). Priemonės buvo naujos, truko nevisus metus, sulaukė gyventojų ir verslo palankumo, susidomėjimo, o elektromobilių skaičiaus augimas per 2020 m. buvo iki šiol didžiausias – padidėjo beveik du kartus (nuo 1 434 iki 2 548). Elektromobilių įsigijimo skatinimas fiziniams ir juridiniams asmenims buvo tęsiamas ir 2021 - 2022 m. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinio projekto remiamos veiklos ir rezultatas – įsigytos ir Lietuvoje registruotos visai netaršios lengvojo transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinio projekto remiamos veiklos ir rezultatas – įsigytos ir Lietuvoje registruotos visai netaršios lengvojo transporto priemonės, jungtinis projektas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.