Švietimas ir teisė į švietimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių užtikrintų tarptautiniu, regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu. Vienas iš patvirtinto Nacionalinio plėtros plano strateginių tikslų - didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams ir jo pasiekimui iškeltas 3.2 uždavinys „Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui“. Švietimo kokybei didelę įtaką daro daugelis veiksnių – mokytojų, pagalbos specialistų, vadovų kompetencija, ugdymo proceso kokybė, teikiama švietimo pagalba, saugi aplinka, taip pat – neformaliojo ugdymo prieinamumas ir dalyvavimas jame. Siekiant strateginių tikslų būtina didinti įvairių pakopų formaliojo ir neformaliojo švietimo įtrauktį ir prieinamumą specialiųjų ugdymo poreikių (toliau - SUP), negalią turintiems, skurdą, psichologinių ir kitų sunkumų patiriantiems asmenims, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens teisę dalyvauti švietime ir gauti kokybišką ugdymą, reikiamą pagalbą, pritaikytą įvairiems ugdymosi poreikiams aplinką, šalinti diskriminaciją, segregaciją, atskirtį sukeliančius veiksnius. Projektu siekiama įkurti visos dienos mokyklą (toliau – VDM) padidinančią švietimo prieinamumą ir įtrauktį bei užtikrinančią vienodas galimybes socialines rizikas patiriantiems ir įvairių poreikių turintiems mokiniams. Visos dienos mokyklos modeliui būdinga formaliojo ir neformaliojo ugdymo dermė. Paklausa šiam modeliui auga, nes tėvai vis dažniau ieško tokių švietimo įstaigų, kurios galėtų užtikrinti papildomą ugdymą ir priežiūrą vaikams po pamokų, ypač regionuose, kur nėra daug alternatyvų, neformalaus švietimo pasirinkimo įvairovės ar jį riboja statistiškai mažesnis tėvų finansinis pajėgumas. Socialinė atskirtis ir tėvų darbo valandos taip pat dažnai diktuoja tokių paslaugų poreikį, o mokykla neturi galimybių pasiūlyti šių veiklų dėl pedagogų ir lėšų trūkumo. K. Paltaroko mokykla yra privati švietimo įstaiga, todėl finansavimo, kaip kitos Panevėžio miesto mokyklos negauna. Puoselėdama ne tik aukščiausius švietimo ir ugdymo standartus, bet prisilaikydama krikščioniškų vertybių mokykla siekia suteikti kuo didesnę paramą pažeidžiamiausiems gimnazijos bendruomenės nariams. SUP mokinių ir mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos (toliau – SEK) skaičius kiekvienais mokslo metais didėja. Atsižvelgiant į tai, planuojamas VDM modelio diegimas K. Paltaroko gimnazijoje į ją įtraukiant 1–4 klasėse besimokančius mokinius bei sudarant mišrią vyresnių klasių grupę, ypatingą dėmesį skiriant SUP ir SEK mokiniams. Veiklos bus organizuojamos mokiniams po pamokų nuo 13.00 val. iki 16.00/17.00 val. Veikloms organizuoti bus pasitelkiami mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, mokinio padėjėjai, neformaliojo švietimo mokytojai, socialiniai partneriai. Norint užtikrinti kokybišką ir veiksmingą pagalbą, būtina atnaujinti ir papildyti turimas ugdymo priemones bei įrangą, kad būtų galima individualizuoti ir pritaikyti ugdymą pagal kiekvieno mokinio poreikius, organizuoti įvairų ir kokybišką neformalųjį ugdymą ir švietimo pagalbą. Projekto lėšos būtų panaudotos švietimo pagalbai reikalingoms priemonėms, tokioms kaip specialios mokymo priemonės, technologiniai įrenginiai (pvz., kompiuteriai ar įgarsinimo įranga) ir kitos pagalbinės priemonės, kurios leistų užtikrinti kokybišką ir įtraukią pagalbą mokiniams su SUP. Įgyvendinant projektą mokyklos planuoja pasirinkti prailgintos dienos modelį, pagal kurį neformalus vaikų švietimas ir švietimo bei specialioji pagalba bus organizuojama po formalių pamokų. Šis modelis leis užtikrinti, kad mokiniai galėtų gauti papildomą paramą ir išnaudoti visas galimybes tobulėti tiek akademinėje, tiek socialinėje srityje. VDM leis suteikti papildomas ugdymo paslaugas, tokiu būdu mažinant socialinę atskirtį ir suteikiant galimybes mokytis ne tik per pamokas, bet ir po jų. Tai ypač svarbu mokiniams, kuriems namuose gali trūkti paramos ar išteklių, padedančių jiems pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Ne mažiau svarbu yra itin gabių ir didelį mokslo potencialą turinčių vaikų tinkamas ugdymas. 7,1 proc. gimnazijos mokinių mokosi puikiai ir labai gerai. Beveik visuose miesto, šalies konkursuose, olimpiadose, varžybose, kuriuose dalyvauja mokiniai, yra laimimos prizinės vietos. 2024 m. prancūzų kalbos olimpiados šalies etape gimnazijos mokinė laimėjo pirmąją vietą. 2024 m. 4 mokiniai tapo Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendininkais. Ypač dideli pasiekimai robotikos srityje šalies ir tarptautiniu mastu, todėl būtina sudaryti sąlygas tokiems vaikams lavinti savo kompetencijas, didinti savo potencialą, juos motyvuoti ir pagelbėti siekti tikslų bei mokslo aukštumų. Gimnazija nori tapti inovatyvi, atvira ir įtrauki ugdymo institucija, kurioje kiekvienas mokinys yra vertinamas ir gerbiamas, o jo individualūs poreikiai ir galimybės tampa prioritetu mokymosi ir socializacijos procesuose. Mokykla siekia kurti aplinką, kurioje būtų skatinamas mokinių kūrybiškumas, kritinis mąstymas, socialinė atsakomybė ir gebėjimas dirbti komandoje, taip pat orientuojamasi į mokinių emocinės gerovės užtikrinimą ir švietimo pagalbos paslaugų plėtrą, kad visi mokiniai galėtų jaustis saugūs, priimti ir gerbiami. Planuojamas veiklų spektras yra labai įvairus, todėl tiks ir turintiems elgesio ir emocijų, įvairiapusių raidos sutrikimų, bus vykdomos įvairios terapijos, taip pat sudaromos sąlygos meninėms, edukacinėms veikloms, padedančioms kompensuoti nepalankios aplinkos įtaką vaiko raidai. Būtina darbui su SUP vaikais tinkamai paruošti personalą, todėl planuojami kvalifikacijos kėlimo mokymai su VDM veiklomis dirbantiems specialistams.