Projektas skirtas spręsti socialinės atskirties, emocinio pažeidžiamumo ir psichologinės krizės problemą, su kuria susiduria skyrybas išgyvenę bei smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Skyrybos yra vienas iš stipriausių gyvenimo sukrėtimų, galintis paveikti visas gyvenimo sritis – nuo emocinės būsenos iki finansinės padėties, nuo fizinės sveikatos iki socialinių santykių. Šiuo metu Lietuvoje kas antra santuoka baigiasi skyrybomis. Ši tendencija akivaizdi ir Telšių rajone. 2023 m. Telšių rajone buvo registruotos 201 santuokos, o tuo pačiu laikotarpiu įregistruotos 96 ištuokos. Tai reiškia, kad išsituokė beveik 48 proc. tiek porų, kiek jų susituokė per metus. Tokie skaičiai rodo ne pavienį reiškinį, o plačiai paplitusią socialinę problemą, turinčią rimtas pasekmes. Ne mažiau opi problema – smurtas artimoje aplinkoje. Telšių rajono policijos komisariato duomenimis, vien pernai buvo gauti 924 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, pradėta 118 ikiteisminių tyrimų, išduoti 395 orderiai. Tačiau tai – tik oficiali statistika, atspindinti dalį realios situacijos. Didelė dalis smurto atvejų niekada nepasiekia institucijų, nes aukos dėl baimės, gėdos, priklausomybės nuo smurtautojo ar pasitikėjimo stygiaus nesikreipia pagalbos, o smurtas lieka nematomas už uždarų durų. Šie sukrėtimai dažnai reiškia gyvenimo lūžį, kai žmogus praranda ne tik emocinį ryšį, bet ir socialinį statusą, atramą kasdienybėje, finansinį stabilumą. Po ištuokos daugelis lieka vieni auginti vaikus, susiduria su sumažėjusiu savęs vertinimu, jaučia emocinį nuovargį, dažnai išgyvena depresiją ar nerimą, praranda motyvaciją imtis naujų veiklų ar sprendimų. Tuo pačiu sumažėja ir jų dalyvavimas visuomenės gyvenime – jie atsitraukia nuo bendruomenės, praranda socialinius ryšius, nebeturi galimybių įsitraukti į darbo rinką, mokymus ar kitas įgalinančias veiklas. Asmenys, išgyvenę smurtą artimoje aplinkoje, dažnai palūžta ne tik emociškai, bet ir praranda pasitikėjimą savimi bei aplinka, o jų gebėjimas kurti saugius ir sveikus santykius tampa stipriai pažeistas. Tokie žmonės, nors ir išsivadavę iš žalingos aplinkos, neretai lieka vieni su savo patirtimi ir be struktūruotos pagalbos rizikuoja užstrigti tame pačiame emocinės izoliacijos rate. Ši tikslinė grupė – ištuoką patyrę ir (ar) smurtą išgyvenę asmenys – retai įvardijama kaip specifinės pagalbos reikalaujanti, nors būtent jie priskirtini prie Telšių miesto 2022–2029 m. vietos plėtros strategijos tikslinių grupių – nepilnų šeimų narių. Tai tiesiogiai siejasi su strategijoje identifikuotomis problemomis: socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus didėjimu, pastoviu nedarbo lygiu, bendruomeninių iniciatyvų ir įgalinimo programų trūkumu. Projektas sprendžia šias konkrečias problemas: Socialinė atskirtis ir rizika. Padės socialiai pažeidžiamiems asmenims, išgyvenantiems skyrybas ir patiriantiems smurtą, atkurti pasitikėjimą savimi ir integruotis į bendruomenę. Psichologinės pagalbos stoka. Suteiks psichologinę paramą per koučingą ir emocijų valdymo technikas. Silpni socialiniai ryšiai ir bendruomeniškumas. Stovyklos ir grupinės veiklos skatins bendruomeniškumą bei socialinį dalyvavimą. Mokymų ir socializacijos galimybių trūkumas. Bus organizuojami mokymai, ugdantys socialinius ir emocinius įgūdžius. Nedarbas ir socialinė atskirtis. Veiklos didins dalyvių motyvaciją, gerins jų gyvenimo kokybę ir skatins aktyvią integraciją į darbo rinką bei visuomenę. ŠIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMAS ATITINKA: 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos uždavinius: 4.7 („Skatinti aktyvią įtrauktį…“) ir 4.9 („Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių…“); Telšių miesto 2022–2029 m. vietos plėtros strategijos uždavinį 1.1 – „Didinti gyventojų aktyvią įtrauktį, įgyvendinant bendruomenės inicijuotas, socialinę integraciją skatinančias veiklas“; Finansinio veiksmų plano veiksmą 1.1.1 – „Prevencinių ir kitų socialinių kompleksinių priemonių, socialinę atskirtį ir riziką patiriantiems asmenims organizavimas“. Jeigu ši problema nebūtų sprendžiama, socialinė atskirtis, psichologinės gerovės stoka ir silpna integracija į bendruomenę didintų riziką dar didesniam socialiniam izoliavimui, augančiam nedarbui ir emociniam nestabilumui. Investavimas į šį projektą leis ne tik pagerinti dalyvių gyvenimo kokybę, bet ir sustiprinti bendruomenės ryšius, integruoti socialiai pažeidžiamus asmenis bei prisidėti prie ilgalaikių socialinių pokyčių Telšių mieste. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS IR VEIKLŲ KRYPTYS Projektą įgyvendins VšĮ „Švietmetis“, veikianti nuo 2019 metų ir per daugiau nei penkerius metus sukaupusi reikšmingą patirtį dirbant su įvairiomis auditorijomis – nuo verslo atstovų iki pažeidžiamų socialinių grupių. Organizacija yra įgyvendinusi daugybę mokymų, stovyklų, renginių bei edukacinių susitikimų Lietuvoje ir užsienyje, orientuotų į emocinį augimą, bendruomeniškumo stiprinimą ir asmenybės tobulėjimą. Ilgametė praktika parodė, kad skyrybas išgyvenantys ir (ar) smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys dažniausiai ieško užuovėjos, stiprybės ir aiškaus kelio į priekį. Todėl ši tikslinė grupė projekto veikloms pasirinkta sąmoningai – remiantis realiu poreikiu ir sukaupta patirtimi. Tokia orientacija leidžia tiksliai pritaikyti metodikas ir užtikrinti, kad veiklos atneštų realų, ilgalaikį rezultatą. Projektas „Nuo griūties iki augimo: kelionė į save – brandesnį, stipresnį, pasiruošusį gyventi iš naujo“ – tai kompleksinė iniciatyva, skirta socialiai pažeidžiamos grupės – skyrybas ir (ar) įvairias smurto formas patyrusių asmenų – įgalinimui. Projekte taikomas integruotas požiūris, kuris apima emocinių, psichologinių, bendruomeninių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių stiprinimą. PAGRINDINĖS ĮGYVENDINAMOS VEIKLŲ KRYPTYS: Teminiai mokymai ir edukacijos mažose (10–12 žmonių) grupėse, skirti stiprinti dalyvių emocinį atsparumą, socialinius ryšius bei gebėjimą spręsti finansinius ir kasdienius iššūkius. Asmeninės koučingo sesijos, padedančios individualiai įsigilinti į kiekvieną atvejį ir spręsti konkrečius dalyvių sunkumus. Stovyklos (20–21 dalyviui), skirtos įgytų žinių įtvirtinimui, praktinių situacijų sprendimui ir pasirengimui naujam gyvenimo etapui. Bendrystę stiprinantis žygis, suburiantis visus 41 projekto dalyvį. Jis bus kulminacinis projekto akcentas, simbolizuojantis žingsnį į naują gyvenimo etapą, stiprinantis bendrystę, tarpusavio pasitikėjimą ir fizinį aktyvumą. Įgyvendinimo seka ir trukmė: Pirmus 10 mėnesių vyks penki teminiai mokymai (po vieną kas mėnesį), užtikrinant nuoseklų žinių įsisavinimą. Tuo pat metu bus rengiamos individualios koučingo sesijos, skirtos dalyvių asmeniniam augimui. 11 mėnesį suplanuotos stovyklos, skirtos gilesniam žinių pritaikymui ir bendruomeniškumo stiprinimui. 12 mėnesį vyks baigiamasis žygis, kuris taps simboline projekto kulminacija ir suteiks dalyviams galimybę patirtį perkelti į realų bendruomeninį veikimą. PROJEKTO INOVATYVUMAS Projekto inovatyvumas atsiskleidžia per jo struktūrą ir metodiką. Veiklos suplanuotos etapais: pirmasis etapas – mažų (10–12 asmenų) grupių mokymai, kuriuose kuriama saugi ir palaikanti aplinka, sudaranti sąlygas atvirai kalbėti apie patirtus išgyvenimus ir ieškoti sprendimų; antrasis etapas – stovyklos, skirtos didesnėms (20–21 dalyvio) grupėms, kurių metu stiprinamos įgytos žinios, patirtis ir emocinė stiprybė; trečiasis etapas – žygis, suvienijantis visus 41 projekto dalyvį ir tampantis kulminaciniu akcentu. Žygis simbolizuoja žingsnį į naują gyvenimo etapą, skatina bendrystę, pasitikėjimą kitais bei fizinį aktyvumą. Projektas išsiskiria tuo, kad neapsiriboja klasikiniu seminarų modeliu – čia taikomas visapusiškas, žmogų kaip visumą matantis ugdymo kelias. Orientuojamasi ne tik į momentinę paramą, bet ir į ilgalaikį poveikį: savarankiškumo stiprinimą, motyvacijos didinimą, gebėjimą priimti naujus sprendimus ir kurti pozityvią gyvenimo kryptį. Tai naujas požiūris į socialinę integraciją – ne tik pagalba iš šalies, bet ir aktyvus, vidinis žmogaus įgalinimas gyventi iš gausos, o ne iš trūkumo. ATITIKTIS HORIZONTALIESIEMS PRINCIPAMS Projektas atitinka darnaus vystymosi principą, nes orientuotas į ilgalaikius pokyčius žmogaus gyvenime, grįstus ne momentine parama, bet tvariu įgalinimu. Projektas taip pat užtikrina lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymąsi – veiklose galės dalyvauti įvairaus amžiaus, lyties, tautybės, religinių pažiūrų ar socialinės padėties asmenys. Kiekvieno dalyvio orumas ir individualūs poreikiai bus užtikrinti. Atsižvelgiama ir į asmenų su negalia poreikius – numatyta, kad veiklos bus prieinamos tiek fiziniu, tiek informaciniu požiūriu. Be to, projektas laikosi JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, užtikrindamas, kad dalyvavimas veiklose būtų įmanomas visiems, nepriklausomai nuo jų fizinių ar socialinių galimybių.