2023-2030 m. Krašto apsaugos ministerijos Nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programos Nacionalinio pažangos plano 10.5 uždavinio „Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą“ 2.2 punktą, naujos technologijos reikalauja peržiūrėti egzistuojančias standartines veikimo procedūras (pvz. nusikaltimų įkalčių rinkimo), stiprinti ne tik nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimus vykdančių institucijų, bet ir KSS bei YSII valdytojų bei tvarkytojų gebėjimus. Valstybės kontrolės 2020 m. valstybinio audito metu identifikuota, kad 64 proc. KSS nėra aišku, kaip įvertinti nusikaltimo nuostolį ar žalą, o 27 proc. – kaip reaguoti į galimai vykdomą nusikaltimą elektroninėje erdvėje. Vis dėlto, įvertinant Europolo 2021 m. apžvalgoje pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į didėjantį nusikalstamų veikų techninį sudėtingumą, pirmiausia svarstytina intensyvinti nusikalstamas veikas užkardančio ir tiriančio personalo techninius gebėjimus. Siekiant problemą spręsti kompleksiškai, pirmiausiai reikia stiprinti Lietuvos policijos ir kitų institucijų, vykdančių nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimus, pajėgumą ir nuosekliai pereiti prie KSS ir YSII valdytojų ir tvarkytojų pajėgumų stiprinimo. Nusikaltimų elektroninėje erdvėje dinamika ir kompleksiškumas didėja, o kartu su šios ekosistemos branda didėja ir nusikalstama veikla gautų finansų srautai. Nuolat tobulinami nusikalstamoms veikloms vykdyti naudojami įrankiai, kuriuos standartinėmis kibernetinio saugumo priemonėmis tampa vis sunkiau aptikti. Valstybės kontrolė 2020 m. atlikdama valstybinį auditą, nustatė įvairių nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje užkardymo, atskleidimo ir tyrimo spragų Lietuvos policijos veiklos srityje kaip pvz. nesudarytos sąlygos rezultatyviai atlikti nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimus, trūksta specializuotų pajėgumų nusikaltimams elektroninėje erdvėje tirti, neefektyvus informacinių technologijų tyrimams (apžiūroms) reikalingos specializuotos įrangos įsigijimo mechanizmas, fragmentuotas atsakingų padalinių aprūpinimas reikalinga įranga. Nepakankamos darbuotojų, tiriančių kibernetinius nusikaltimus, kompetencijos. Taip pat nėra pakankamos kibernetinio saugumo subjektų personalo kompetencijos, kas lemia, kad įvykus kibernetiniam incidentui ar nusikaltimui nėra tinkamai išsaugomi įrodymai ir tokių būdų sukliudoma vykdyti tolimesnį tyrimą arba panaudoti įrodymus. Įgyvendinant projektą nebus pažeistos horizontaliųjų principų ir chartijos nuostatos; 1.Klimato kaitos švelninimas. Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė prisidės prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. 2.Prisitaikymas prie klimato kaitos. Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė didina neigiamą dabartinio ir ateities klimato poveikį ar daro neigiamą poveikį žmonėms, gamtai ar turtui. 3.Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga. Vertinama, kad planuojamos veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad jos atitinka tausaus išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant veiklas ir investicijas nenumatoma kurti jokia infrastruktūra, kuri galėtų turėti poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui: veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. 4.Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, kadangi įgyvendinant reformas ir investicijas nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri daro žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą: veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. 5.Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė. Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą: įgyvendinant priemonę nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri turėtų įtakos didelei oro, vandens ir dirvožemio taršai susidaryti: veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui. 6.Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ši priemonė atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą: nenumatoma, kad priemonės veiklos turės neigiamą poveikį biologinei įvairovei ar ekosistemų apsaugai.