Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą bendroje mirtingumo struktūroje, o didžiausias mirtingumas fiksuojamas darbingo (45-64 m.) amžiaus žmonių grupėje. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje. Daugelio šalių patirtis rodo, kad šias problemas galima spręsti efektyviai vykdant Europos Sąjungos (toliau – ES) rekomenduojamas onkologinių ligų Profilaktines patikros programas (toliau – Programos). Pastarųjų dešimtmečių mokslo pažanga leido išsamiau suprasti vėžio vystymąsi, įdiegti tam tikras efektyvias profilaktikos priemones, sukurti modernių piktybinių navikų tyrimo būdų, kurie padeda nustatyti ankstyvąją ligos stadiją. Sukurta gydymo metodų bei vaistų, leidžiančių efektyviai gydyti sergančiuosius vėžiu, prailginti jų gyvenimo trukmę, bei pagerinti jų gyvenimo kokybę ir jei liga diagnozuota ankstyvoje stadijoje, pacientą išgydyti. Lietuvos moterų sergamumas ir mirtingumas gimdos kaklelio vėžiu vienas didžiausių Europoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 200 moterų. Didžiausias yra 40–60 metų amžiaus moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, tačiau pastarąjį dešimtmetį ši liga vis dažniau nustatoma jaunesnėms moterims ir merginoms. Kol kas šios profilaktinės programos vykdymo rezultatai Lietuvoje nėra patenkinami –didelė dalis Lietuvos moterų ir merginų dar nepasitikrino nė vieno karto. Vis dėlto vykdant gimdos kaklelio patikros programą teigiamų poslinkių yra – šios patikros dėka kasmet ryškūs neinvaziniai pokyčiai gimdos kaklelyje (Ca in situ) nustatomi 600–700 merginų ir moterų. Šios moterys pagydomos ir išvengia invazinio gimdos kaklelio vėžio. Jei patikroje dalyvautų visos 25–60 metų amžiaus moterys, naujų invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejų ateityje nebebūtų. Krūties vėžys – dažniausia išsivysčiusių šalių moterų onkologinė liga. Jau daugelį metų iš visų moterų onkologinių ligų ši liga dažniausia ir Lietuvoje. Kasmet nustatoma apie 1400–1500 naujų šios ligos atvejų. Didžiausias sergamumas krūties vėžiu yra 50– 70 metų amžiaus moterų grupėje. Jaunesnės moterys šia liga serga daug rečiau. Jei navikas aptinkamas ankstyvos stadijos, t. y. tada, kai jis dar neapčiuopiamas, nesukelia jokių simptomų, apie 90 proc. moterų išgydomos. Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 procentų yra ankstyvų stadijų. Tačiau didelei daliai moterų dar nė karto nėra atliktos mamogramos. Jei kas kiekvienus 2 metus pagal programą pasitikrintų visos 50–70 m. amžiaus Lietuvos moterys, ankstyvų stadijų krūties vėžys tarp visų krūties vėžio atvejų sudarytų dar didesnę dalį ir daugiau moterų būtų išgydyta. Lietuvoje vyrams ir moterims kasmet diagnozuojama apie 1600 naujų storojo žarnyno vėžio atvejų. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų. Didžiausias sergamumas šia liga yra tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis naujų storosios žarnos vėžio atvejų – III ir IV stadijos. Anksti nustatytą storosios žarnos vėžį įveikti daug lengviau. Siekiant nustatyti storojo žarnyno iki navikines ligas ar ankstyvos stadijos vėžį ir jį išgydyti, nuo 2009 metų Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Iki navikiniai pokyčiai ir ankstyvos stadijos piktybiniai storojo žarnyno navikai sukelia, kad ir nežymų, akimi nepastebimą (slaptą), kraujavimą. Nustačius šį slaptą kraujavimą galima įtarti esant piktybinį storojo žarnyno naviką. Pagal programą 50–74 metų amžiaus moterims ir vyrams 1 kartą per 2 metus atliekamas slaptojo kraujo išmatose tyrimas (iFOBT testas), tačiau didžioji dalis Lietuvos gyventojų šia programa nepasinaudoja. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, pastaraisiais metais buvo įsteigti onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai (toliau – KC), kurių paskirtis - koordinuoti onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų įgyvendinimą regione. KC įsteigimas, tai rezultatai 2020-2023 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vykdyto ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centro infrastruktūros sukūrimas“, ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vykdyto ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Rytų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centro veiklos vykdymui būtinos infrastruktūros sukūrimas“. Išanalizavus įgyvendintų projektų gautus rezultatus stebima nepakankama gyventojų sveikatos raštingumo ir komunikacijos strategija, todėl ir populiacijos įtraukimo į programas bei nukreipimo tolimesniems tyrimams procesai yra nepakankami. Prevencinių programų tobulinimas yra nuolatinis procesas, todėl įgyvendinus planuojamą projektą ir išanalizavus jo vykdymo metu sugeneruotus rezultatus, tikimąsi racionalių pokyčių, tokioje svarbioje srityje kaip onkologinių ligų prevencija. Siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos srityje yra būtina koreguoti veiklos procesus vykdomose gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, storosios žarnos ir plaučių vėžio Programose, atsižvelgiant į Europos komisijos patvirtintas rekomendacijas ir tokiu būdu užtikrinti maksimalų vykdomų programų efektyvumą. Dėl šios priežasties planuojamas pilotinis projektas, kurio tikslas – įdiegti onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo, vykdymo ir kokybės reikalavimus, įgyvendinant bandomąjį programų koordinavimo projektą. Įgyvendinus projektą bus pasirengta šalies mastu organizuotai vykdyti ir koordinuoti programas, t. y. įgyvendinant bandomąjį programų koordinavimo projektą bus įdiegti į praktiką Onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų organizavimo, vykdymo ir kokybės reikalavimai, kurie bus privalomi ir taikomi visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiant atitinkamos programos paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Projekte planuojama vykdyti šias veiklas: 1. Inovatyvių specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimas ir išbandymas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose; 2. Inovatyvių specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimas ir išbandymas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose; 3. Onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų komunikacijos plano parengimas, internetinės svetainės sukūrimas ir onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrų bandomosios veiklos rezultatų pristatymo konferencija. Plaučių vėžio prevencinė programa iki šiol Lietuvoje nebuvo vykdoma, todėl šio projekto apimtyje bus išbandytas dalyvio kelias pagal naujai parengtą atrankinę profilaktinę programą. Plaučių pilotinė programa bus vykdoma tik 2024 metais. Kitos išvardintos prevencinės programos bus vykdomos visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį, su tikslu išbandyti naują Programų organizavimo modelį. Vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos bandomąją veiklą, tuo pačiu bus įgyvendintas ir diegiamas naujas ŽPV tyrimo metodas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. ŽPV savityros testas ir jo siuntimas į namus, yra veiksmingas kvietimo metodas, tikslinės amžiaus grupės moterims nenorinčioms dalyvauti programoje (vengia gydytojų, neturi laiko ir pan.). ŽPV savityros testo atlikimas namuose, padidintų gimdos kaklelio programos aprėpties skaičių įtraukiant moteris nenorinčias dalyvauti programoje. Vieninga onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų organizavimo tvarka visoje šalyje užtikrins vienodą paslaugų pagal programas prieinamumą asmenims, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos, prie kurios jie yra prisirašę, ir padės mažinti sveikatos priežiūros netolygumus skirtinguose šalies regionuose. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiamas Horizontaliųjų principų laikymasis – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, principai. Projekto įgyvendinimo metu bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų pagrindiniam orumui. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos nuostatos: žmogaus orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos reikalavimų. Projekte nėra numatyta veiksmų, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.