Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikį iš esmės lemia tam tikros gyvenamosios teritorijos demografinė ir gyventojų sergamumo situacija. Administracinės teritorijos demografinę situaciją apibrėžia gyventojų skaičiaus pokytis. Vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. pradžioje Panevėžio rajono savivaldybėje gyveno 35 378 gyventojai. Gyventojų skaičius 2020–2024 m. laikotarpiu Panevėžio rajone mažėjo, o šalyje - augo. Būtina pastebėti, kad gyventojų skaičius analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai, tačiau analizuojamu laikotarpiu Panevėžio rajono savivaldybėje sumažėjo 0,77 proc., o šalyje padidėjo 2,72 proc. Visuomenės sergamumo situaciją apibūdina gyventojų sergamumo absoliutiniais skaičiais rodiklis. Pastebima, kad analizuojamu laikotarpiu gyventojų sergamumas šalyje nežymiai išaugo (1,77 proc.), tačiau Panevėžio rajono savivaldybėje nežymiai sumažėjo (2,07 proc.). Būtina pažymėti, kad sergamumo situacija tiek rajono, tiek šalies mastu kinta netolygiai, ir svyravimai yra pakankamai reikšmingo dydžio, dėl ko patikimai prognozuoti teikiamų paslaugų apimtis yra sudėtinga. Gyventojų sergamumas įvairiomis ligomis formuoja sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui patenkinti yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis apibrėžia apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, o gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičiaus, tenkančio 10 tūkst. gyventojų rodiklis apibrėžia gydytojų užimtumo lygį. Vertinant apsilankymų pas gydytojus, gydytojus odontologus skaičių, šalyje analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai – laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. apsilankymų pas gydytojus skaičius mažėjo, o nuo 2021 m. skaičius augo. Panevėžio rajono savivaldybėje apsilankymų pas gydytojus, gydytojus odontologus skaičius analizuojamu laikotarpiu taip pat kito netolygiai – laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. apsilankymų pas gydytojus skaičius mažėjo, o nuo 2021 m. skaičius pradėjo augti. Bendras apsilankymų pas gydytojus, gydytojus odontologus skaičius analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo 18,42 proc., Panevėžio rajono savivaldybėje sumažėjo labai panašiai – 19,72 proc. Valstybės duomenų agentūra pateikia gyventojų skaičiaus prognozę, kurioje nurodoma, kad 2030 metais Lietuvoje gyvens 2 741 927 gyventojai, o 2040 metais – 2 522 535 gyventojai. Remiantis Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozėmis, Panevėžio r. savivaldybėje 2030 m. gyvens apie 202 235 žmonės, o 2040 m. – 186 035 žmonės, taigi Panevėžio rajono sveikatos centro paslaugos išliks aktualios ir reikalingos nepaisant to, kad gyventojų skaičius mažėja. Projektas inicijuotas atsižvelgiant į didėjantį sveikatos priežiūros paslaugų poreikį Panevėžio rajono savivaldybėje ir nepakankamą Sveikatos centro sudėtyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros esamą būklę. Projektu siekiama atnaujinti Sveikatos centro sudėtyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą. Numatomo uždavinio kiekybinių rezultatų kokybei užtikrinti planuojama, kad suplanuota veikla ir siekiama kompleksiškai modernizuoti infrastruktūra privalomai turės atitikti jai taikomus statybos techninius reglamentus ir higienos normas. Projekto tiesioginį poveikį labiausiai pajus Panevėžio rajono savivaldybės gyventojai, dėl pagerėjusios sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Panevėžio rajono gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Taigi, įgyvendintas projektas išspręs dabartinę problemą – nepakankama socialinės aplinkos, konkrečiai sveikatos priežiūros srities, kokybė Panevėžio rajono savivaldybėje, siekiant didinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą. Projekto tikslui pasiekti numatomos projekto ribos apima pasirengimo darbus, reikalingų rangos darbų atlikimą bei įrangos įsigijimą Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms.