Projektu sprendžiama problema, ją sąlygojusios priežastys Problema – menkas mokslo ir studijų institucijų bei įmonių dalyvavimas institucinėse ir bendrai programuojamose Europos partnerystėse, tarptautinėse asociacijose bei programos „Europos horizontas“ kvietimuose finansuojant jų įsiliejimą į tarptautines organizacijas. Identifikuotą problemą sąlygojo dvi esminė priežastys su joms būdingais iššūkiais, kurios sprendžiamos teikiamu projektu, siekiant užsibrėžto tikslo: a) mokslo ir studijų institucijų (toliau – MSI) menką įsiliejimą į tarptautines organizacijas, kuriose formuojasi konsorciumai finansavimui gauti, sąlygoja: - tarptautinių paraiškų rengimo patirties stoka. MSI tyrėjai dažnai neturi pakankamos patirties ir žinių, kaip parengti kokybiškas tarptautines paraiškas. Tikėtina tai lemia nepakankama administracinė parama ir informacija, kuri turėtų būti suteikiama tyrėjams, ypač naujokams, siekiantiems dalyvauti Europos projektuose; - tarptautinių projektų valdymo kompetencijų trūkumas. MSI neretai patiria sunkumus valdydamos tarptautinius projektus ir tinkamai atliepiant projektų valdymo reikalavimus. Galimi iššūkiai apima projekto valdymo procesų, administravimo ir atskaitomybės reikalavimų supratimo trūkumą; - tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties trūkumas. MSI dažnai susiduria su situacija, kai projekto pareiškėjas arba tyrėjai neturi pakankamai patirties įgyvendinti planuojamą tarptautinį projektą. Todėl neturint galimybių per asocijuotas struktūras šios patirties įgyti individualiu ir organizaciniu lygmeniu, netenkama galimybės lygiaverčiai konkuruoti tarptautiniame lygmenyje, kas neabejotinai trukdo sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose projektuose; - kompleksinės paramos tyrėjams stoka. Skirtingose MSI tyrėjai ne visada gauna pakankamą administracinę pagalbą ir informaciją, rengiant projektų paraiškas bei administruojant projektus. Vienos institucijos turi geriau išvystytą paramos sistemą, tuo tarpu kitos, dėl įvairių priežasčių, stokoja gebėjimų teikti kompleksinę pagalbą tyrėjams, siekiantiems dalyvauti tarptautinėse programose; - socialinio kapitalo tarptautinėse partnerystėse trūkumas. Ribotas finansavimas neleidžia Lietuvos MSI aktyviai dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ar asocijuotuose struktūrose,. Dėl šios priežasties lyderiaujantys tarptautinių projektų konsorciumai gan retai įtraukia Lietuvos MSI į partnerius. b) asocijuotų verslo struktūrų nepakankamai aktyvų įsiliejimą į tarptautines organizacijas ir jų dalyvavimą programoje „Europos Horizontas“ (toliau – HEU), sąlygoja: - ribotas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) dalyvavimas: nors privatus sektorius, įskaitant MVĮ, aktyviau dalyvauja nei viešasis sektorius. Tai rodo, kad Lietuvos MVĮ nepakankamai išnaudoja galimybes programoje ir susiduria su kliūtimis dalyvavimo procese, kurias būtina spręsti; - nepakankamas asocijuotų verslo struktūrų skaičius. Statistiniai duomenys rodo, kad asocijuotų verslo struktūrų dalyvių skaičius iš Lietuvos yra mažesnis nei iš Estijos. Tai gali reikšti trūkumus asocijuotų struktūrų sąmoningumo ir gebėjimų srityje arba problemas, susijusias su informacijos sklaida ir pritraukimu; - mažesnės dotacijos ir finansinė parama. Gautų dotacijų suma iš Europos Komisijos (toliau – EK) taip pat yra mažesnė Lietuvos asocijuotoms verslo struktūroms, lyginant su Estija. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės gali susidurti su iššūkiais gauti finansinę paramą ir konkuruoti dėl didesnių finansinių išteklių; - nepakankamas projektų koordinavimas. Nepaisant tam tikro MVĮ dalyvavimo projektuose kaip koordinatoriams skaičiaus, Lietuva vis tiek atsilieka nuo Estijos. Tai rodo, kad asocijuotos verslo struktūros negali tinkamai koordinuoti ir vadovauti projektams dėl nepakankamos patirties ir žinių; - tinklaveikos trūkumas. Dėl sąlyginai ribotų resursų, MVĮ dalyvavimas tarptautiniuose tinklaveikos renginiuose yra fragmentiškas, todėl tai neleidžia užmegzti ilgalaikių, abipusiu pasitikėjimu grįstų ryšių, užtikrinančių motyvaciją plėtoti partnerystes per tarptautinį finansavimą. HEU, tai 9-oji EK mokslo ir inovacijų programa, įgyvendinama 2021-2027 metais. Programai įgyvendinti numatyta 100 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į ankstesnių EK mokslo ir inovacijų programose keltus reikalavimus ir vykstančią konkurenciją, partnerystė projektuose ar jų koordinavimas laikytini reikšmingu mokslinės veiklos pripažinimu. Dalyvavimas šioje programoje aktualūs mokslinės veiklos tarptautiškumui ir kokybei didinti. Šių dienų kontekste, siekis paskatinti Lietuvos tyrėjus aktyviau dalyvauti programoje HEU siejamas su tikslu, jog šalyje moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų orientuoti į ekologines, socialines ir ekonomines permainas, kad šalies tyrėjai per įsitraukimą į įvairias šios programos siūlomas veiklas turėtų galimybes tapti konkurencingi tarptautiniu mastu bei reikšmingai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo. MSI, tokios kaip universitetai, mokslinių tyrimų institutai ir pan., dažnai siekia gauti finansavimą iš programos HEU, siekiant vykdyti savo tyrimų projektus. Jų poreikiai apima finansavimo šaltinių radimą, projektų partnerių suradimą, galimybes dalyvauti tarptautiniu mastu ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Jie taip pat ieško galimybių pritraukti talentingus mokslininkus, plėsti savo tyrimų infrastruktūrą ir gauti pripažinimą bei prestižą tarptautiniu lygiu. Tuo tarpu asocijuotos verslo struktūros, tokios kaip verslo asociacijos, rinkos lyderiai ir pramonės įmonės, siekia įsilieti į tarptautines organizacijas ir konsorciumus, susijusius su programos HEU finansavimu. Jų poreikiai apima galimybes dalyvauti tyrimų ir inovacijų projektuose, plėsti savo verslo veiklą ir įgyvendinti naujoves, gauti prieigą prie naujų technologijų ir žinių, bei išplėsti savo tinklus ir bendradarbiavimo galimybes su kitomis organizacijomis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Dėl neefektyvios tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties Lietuvos mokslas ir verslas nepasinaudoja tarptautiniu finansavimu MTEP veikloms vykdyti. Programos „Horizontas 2020“ (angl. Horizon 2020) projektuose Lietuvos subjektams EK skirtos lėšos yra 40,7 proc. didesnės nei Europos Sąjungos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEP iš programos „Horizontas 2020“ (88 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą. Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 238 mln. Eur (arba trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 118 mln. Eur ir 22 mln. Eur), o ir dalyvių skaičiumi dvigubai mažesnė Estija gali pasigirti didesniu jų skaičiumi (Estija – 798 dalyviai, Lietuva – 566). Be to, vienas Lietuvos investuotas euras į programą „Horizontas 2020“ grįžta tik kaip 0,4 Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur.“ Šalies tyrėjai neišnaudoja visų programos teikiamų finansavimo galimybių: pagal dalyvavimų skaičių Lietuva reitinguojama 25-a, o pagal gautas lėšas – 27-a tarp 28 šalių. Iki šiol šiose programose Lietuvos institucijos dalyvavo teikiant 2695 paraiškas, kuriose buvo 5148 pareiškėjai; iki šiol šių programų įgyvendinimo metu projektuose dalyvavo (dalyvauja) 793 dalyviai (230 unikalių) iš Lietuvos, pasirašytos 648 dotacijų sutartys, o EK skirta dotacija sudaro 142,1 mln. Eur. Lietuviai yra koordinatoriai 69 finansuotose paraiškose. EK skirta dotacija – 19,99 mln. Eur. Lietuvos tinkamai parengtų paraiškų, pareiškėjų, pasirašytų dotacijų ir dalyvių projektuose skaičiai lyginant su Estija yra mažesni kiek daugiau nei ketvirtadaliu, o EK skirtos dotacijos suma skiriasi beveik dviem trečdaliais (iki šiol Estijai skirta EK dotacijos suma siekia 201 mln. Eur). Žvelgiant į koordinatorių statistiką skirtumai dar ženklesni – estai koordinatoriai 151 finansuotoje paraiškoje (54,3 proc. daugiau nei lietuviai), o jiems skirta EK dotacijos suma didesnė 80,5 proc. (koordinatoriams skirta EK dotacijos suma siekia 102,3 mln. Eur). Privataus sektoriaus atstovai programoje „Horizontas 2020“ dalyvauja aktyviau nei viešojo sektoriaus atstovai. Pagal organizacijų tipą, beveik trečdalis dalyvių iš Lietuvos yra iš privataus sektoriaus (158 įmonės), kiek daugiau nei ketvirtadalis – aukštosios mokyklos. Žvelgiant atskirai į MVĮ dalyvavimo statistiką „Horizontas 2020“ programoje, matyti, jog 2014-2020 m. laikotarpiu 103 MVĮ dalyvauja projektuose (948 – teikė paraiškas), kuriems įgyvendinti iš EK gauta dotacijos suma siekia 22,39 mln. Eur; 40 MVĮ– dalyvauja kaip koordinatoriai projektuose (paraiškas teikė – 875). Prašomų lėšų suma siekia 239,4 mln. Eur, EK skirtų dotacijų suma– 10,06 mln. Eur. Vis tik, lyginant su Estija, pareiškėjų ir dalyvių iš Lietuvos skaičiai mažesni 45-47 proc.; lyginant dotacijas gautas pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) specialius kvietimus, paraiškų, praėjusių ekspertų vertinimus, skaičius kiek daugiau nei trečdaliu mažesnis nei estų: atitinkamai 30 dalyvių, pasirašiusių sutartį dėl dotacijos, iš Lietuvos ir 48 – iš Estijos. Vangų lietuvių tyrėjų dalyvavimą aukšto lygio tarptautinėse programose taip pat rodo ir tai, jog per 2014-2019 m. laikotarpį, Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council) organizuotuose kvietimuose, buvo vertintos iš viso 46 Lietuvos tyrėjų paraiškos dotacijoms gauti ir tik vienas tyrėjas 2016 metais gavo 2,5 mln. Eur dotaciją skirtą patyrusiems tyrėjams (angl. Advanced Grant). Tuo tarpu per tą patį laikotarpį buvo įvertinta beveik 3 kartus daugiau estų paraiškų (147 paraiškos), o šiai dienai jie yra laimėję 8 Europos mokslo tarybos dotacijas. 2020 m. gegužės mėn. duomenimis 2014-2020 m. laikotarpiu ,,Marie Sklodowska Curie“ veiklose dalyvavo 60 institucijų iš Lietuvos. (Tęsinys PįP'e).