Lietuvoje šiuo metu naudojama Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtoji versija (australietiška modifikacija, toliau – TLK-10-AM), įdiegta daugiau nei prieš du dešimtmečius, tačiau ji nebepakankamai atitinka šiuolaikinės medicinos, sveikatos statistikos ir elektroninės sveikatos priežiūros poreikių. Per tą laiką medicinos mokslas ir klinikinė praktika ženkliai pažengė – atsirado naujų ligų kategorijų, išsiplėtė genetinių, imunologinių ir psichikos sveikatos sutrikimų supratimas, išaugo poreikis tiksliam sveikatos duomenų rinkimui ir tarptautiniam jų palyginamumui. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad TLK-11, kaip nauja tarptautinė klasifikacijos versija, yra iš esmės skaitmeninė, pritaikyta naudoti kartu su šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis ir sukurta siekiant pagerinti diagnozių tikslumą bei duomenų naudojimą politikoje, planavime ir moksliniuose tyrimuose. Daugiau nei 35 šalys jau pradėjo TLK-11 diegimą arba aktyviai tam ruošiasi, todėl Lietuvai neatnaujinus sistemos kyla rizika atsilikti nuo tarptautinių standartų, riboti sveikatos statistikos kokybę ir apsunkinti dalyvavimą bendrose Europos bei pasaulinėse sveikatos iniciatyvose. Tai sukuria kelias esmines problemas: • Pasenusios diagnostinės kategorijos. TLK-10 nebeatliepia medicinos mokslo pažangos ir klinikinių praktikų. Pavyzdžiui, joje nėra naujų ligų kategorijų, susijusių su genetika, imunologija, psichikos ir seksualine sveikata, o kai kurie apibrėžimai yra pasenę ar stigmatizuojantys. TLK-11 turi apie 17 000 diagnostinių kodų ir daugiau nei 120 000 koduojamų terminų, todėl yra žymiai išsamesnė nei TLK-10. • Technologinės sąveikos problema. TLK-10 nepakankamai suderinta su šiuolaikinėmis IT sistemomis ir ribotai palaiko šiuolaikinius skaitmeninius sprendimus. Tuo tarpu TLK-11 sukurta kaip pilnai skaitmeninė klasifikacija, pritaikyta įvairioms sveikatos informacinėms sistemoms. Lietuvoje tam dar nėra sukurta infrastruktūros. • Tarptautinio suderinamumo problema. Daugiau kaip 35 šalys jau pradėjo pereiti prie TLK-11, todėl Lietuva rizikuoja atsilikti, sumažinti tarptautinio duomenų palyginamumo galimybes ir apriboti dalyvavimą bendrose Europos bei pasaulio sveikatos stebėsenos iniciatyvose. • Duomenų tęstinumo problema. Šalyje nėra parengtos TLK-10-AM ir TLK-11 atitikmenų lentelės, todėl neįmanoma užtikrinti ilgalaikio sveikatos duomenų palyginamumo. Tai ypač svarbu epidemiologiniams tyrimams, sveikatos rodiklių sekimui ir tarptautinėms ataskaitoms. • Vertimo ir terminologijos problema. Lietuvoje nėra atlikto TLK-11 vertimo į lietuvių kalbą ir tai riboja galimybę standartizuotai taikyti klasifikaciją klinikinėje praktikoje, sveikatos statistikoje ir tarptautiniuose duomenų mainuose. • Informacinių sistemų neparengtumas. Dabartinė Medicinos nomenklatūrų ir klasifikatorių valdymo sistema (MNKV IS) bei ESPBI IS nėra pritaikytos TLK-11 struktūrai. Tai riboja galimybę diegti pažangius sprendimus, tokius kaip klasterinis kodavimas, automatizuotas ligų žymėjimas ar integracija su elektroniniais sveikatos įrašais. Jeigu šios problemos nebus sprendžiamos, TLK-11 diegimas Lietuvoje vėluos, sveikatos statistikos duomenys bus nepakankamai tikslūs, tarptautinis duomenų palyginamumas mažės, o klinikinėje praktikoje toliau bus naudojamos pasenusios diagnostinės kategorijos. Tai gali neigiamai paveikti sveikatos paslaugų kokybę, prieinamumą ir sveikatos sistemos valdymo efektyvumą. Minėtoms problemos spręsti teikiamas projektas, kurio metu bus siekiama pasirengti diegti Lietuvoje TLK-11 versiją: TLK-11 versijos vertimui į lietuvių kalbą, TLK-11 versijos skirtingų sričių specialistų atlikto vertimo įvertinimui, TLK-10-AM ir TLK-11 versijų nomenklatūrų susiejimui, MNKV IS terminologijos serverio pritaikymui TLK-11 versijai diegti. Projekto įgyvendinimo metu bus užtikrinamas horizontaliųjų principų laikymasis, įskaitant darnaus vystymosi ir reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (pagal lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus, amžių, lytinę orientaciją, etninę priklausomybę, negalią ir kitus aspektus) užtikrinimą, prieinamumo visiems reikalavimą, inovatyvių sprendimų diegimą bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų laikymąsi. Taip pat bus paisoma klimato kaitos ir aplinkos apsaugos standartų, darnaus vystymosi tikslų bei ES ir Chartijos pagrindinių teisių nuostatų.