Socialinė atskirtis yra kompleksiška sisteminė ir struktūrinė problema, apribojanti galimybes asmeniui dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės atskirties rodikliai yra konkretūs - tai apribota prieiga prie infrastruktūros, paslaugų ir patogumų, vartojimo, socialinių kultūrinių paslaugų, socialinių santykių, apribotas patekimas į darbo rinkas, ir daugybė kitų apribotų kokybiško gyvenimo galimybių. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys – asmenys (šeimos), kurie dėl tam tikrų priežasčių yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių. Lietuvoje 2022 m. 24,6 proc. gyventojų (2021 m. – 23,5 proc.) gyveno skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje. Atliekant 2022 m. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, gyventojai buvo papildomai apklausti apie kultūros renginių, kultūros objektų lankymą per 12 mėnesių iki apklausos. Per 12 mėnesių bent kartą kino teatre lankėsi 28,3 proc. 16 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, gyvus pasirodymus (spektaklius, koncertus) stebėjo 35,1 proc. Vyresnio amžiaus gyventojai kultūros renginius lankė gerokai rečiau, nei jaunimas. Per 12 mėnesių bent kartą kino teatre apsilankė 60 proc. 16–24 m. amžiaus asmenų ir tik 5,5 proc. 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų, gyvuose pasirodymuose – atitinkamai 49,7 ir 17,6 proc. Dėl lėšų stokos per 12 mėnesių nei karto neapsilankė kino teatre 5 proc. gyventojų, gyvuose pasirodymuose – 8 proc.; tarp gyvenančių skurdo rizikoje tokių asmenų buvo atitinkamai 11 ir 18 proc. Kas penktas 16 m. amžiaus ar vyresnis asmuo nurodė, kad bendrauja su kartu negyvenančiais giminėmis telefonu, internetu kasdien. Bent kartą per savaitę per atstumą su giminėmis bendravo beveik 64,1 proc. 16 m. amžiaus ar vyresnių asmenų. Bent kartą per savaitę su giminėmis, kurie negyvena kartu, susitiko 27,6 proc. asmenų. Jaunimas su giminėmis susitinka šiek tiek rečiau, nei vyresni asmenys. Socialinės atskirties problemoms spręsti kultūrinės užimtumo iniciatyvos gali apimti įvairias veiklas, tokias kaip meno renginiai, edukacinės programos, kultūros objektų lankymas kultūrinio turizmo kontekste ir kt. Jos ne tik prisideda prie kultūrinio gyvenimo, bet ir stiprina socialinius ryšius, ugdo bendruomenių identitetą ir skatina pilietinį aktyvumą, padeda spręsti socialines problemas, tokias kaip skurdas ar socialinė atskirtis, skatindamos įtrauktį ir bendruomeniškumą. Pavyzdžiui, įvairios kultūrinės programos, skirtos pažeidžiamoms grupėms, gali padėti joms integruotis į visuomenę, suteikti galimybes ugdyti savo talentus ir saviraišką. Sockultūriniai užimtumo renginiai gali būti orientuoti į skirtingas tikslines grupes, pavyzdžiui, senjorus, ar kitas socialiai pažeidžiamas grupes. Kultūra atlieka esminį vaidmenį socialiniame modelyje, nes ji įtakoja socialinius santykius, vertybes bei elgesio normas. Lietuvoje kultūrinės iniciatyvos dažnai veikia kaip katalizatoriai, skatinantys socialinius pokyčius: jos padeda žmonėms susiburti, dalintis savo patirtimis ir idėjomis, o tai augina socialinį kapitalą, pasitikėjimą ir drąsą tarp bendruomenės narių, skatina kritinį mąstymą ir kūrybiškumą. Kultūros renginiai, edukacijos yra neatsiejamas nuo bendruomenės gyvenimo. Iniciatyvos, kurios remiasi kultūrinio pažinimo principais, gali padėti ne tik išsaugoti kultūrinį paveldą, bet ir prisidėti prie naujų socialinių struktūrų kūrimo, orientuotų į bendruomeniškumą, solidarumą ir teisingumą. Tokiu būdu kultūra tampa ne tik saviraiškos priemone, bet ir įrankiu, galinčiu keisti socialinę aplinką ir didinti žmonių gyvenimo kokybę. Projekto poreikis atliepia socialinėje atskirtyje esančių Rokiškio miesto gyventojų poreikius būti visaverčio kultūrinio-socialinio gyvenimo, juos supančios aplinkos dalimi. Spaudžiami finansinių nepriteklių ir įsivaizduojamų ar įgytų baimių dėl savo nepilnaverčio gyvenimo realybės, tokie asmenys varžosi savo atskirties, nesugebėjimo būti aktyviais, smalsiais, pažinti tas sritis, kurios jiems kaip tik suteiktų geras emocijas, padrąsintų, leistų atsiverti. Atskirtyje esantys asmenys mažai bendrauja, susvetimėja, ribotas tampa jų bendravimas, siaurėja jų interesų ratas. Statistiškai matome, kad situacija gylėja, atskirtį išgyvenenčių visuomenės narių daugėja. Kad jų neprarastume, o padėtume jiems integruotis į modernios visuomenės gyvenimą, teikiamas projektas „Pažinkime kartu“. Vertinant gyventojų sudėtį pagal amžių, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenis 2023 m. pradžioje Rokiškio mieste gyveno: 0–14m. –1272 gyventojai arba11,0 proc. visų gyventojų; 15-29 m. –1682 gyventojai arba 14,5 proc. visų gyventojų; 30-64 m. –5 730 gyventojų arba 49,3proc. visų gyventojų; 65 m. ir daugiau –2 922 gyventojai arba 25,2 proc. visų gyventojų. Rokiškio mieste pastebimos gyventojų senėjimo tendencijos. 2025 m. sausio 1 d Rokiškio mieste registruoti 1828 bedarbiai, nedarbo lygis 10,7 proc. Projektas sprendžia Rokiškio miesto vietos plėtros strategijos tikslinių grupių - neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių - kuriems reikalingos įvairios sociokultūrinės paslaugos ir veiklos, padėsiančios šių asmenų socialinės įtraukties didinimui, juos įtraukiant į pilnavertį visuomenės gyvenimą, socialinės atskirties mažinimo problemą. Rokiškio miesto vietos plėtros strategijoje įvardijama svarbi problema - mieste trūksta socialinių ir sociokultūrinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms. Atlikus gyventojų poreikių tyrimą, šią problemą įvardijo 45% apklaustųjų. Kita strategijoje įvardijama problema - neformalaus švietimo paslaugų trūkumas (pvz. IT įgūdžių tobulinimo, mokymų). Šią problemą nurodo 34,2 % apklaustųjų. 38,7% apklaustųjų teigia, kad paramos prioritetai turi būti teikiami sociokultūrinių paslaugų gyventojams plėtrai. Prie šių strategijoje iškeltų dviejų problemų sprendimo prisidės projektas. Remiantis strategija, išskiriamos Rokiškio miesto vietos plėtros tikslinės grupės: neįgalieji-2139 asmenys ir 2918 senyvo amžiaus asmenys. Projekto poveikis yra daugialypis – nuo kultūrinio turtinimo iki socialinių ryšių stiprinimo, o tai yra esminiai elementai, siekiant sumažinti socialinę atskirtį. Kūrybiškumas ir naujos technologijos numatomos šio projekto neatsiejama dalimi, atveriančia duris naujoms idėjoms ir inovacijoms, kurios gali pagerinti visų bendruomenės narių gyvenimą. Kūrybiškumo skatinimas tiesiogiai susijęs ir su socialinių problemų sprendimu. Technologijų integracija į kūrybines veiklas atveria naujas galimybes. Medijų pasaulis leidžia auditorijoms dalintis savo idėjomis, jaustis saugiai intenetinėje erdvėje, atlikti daugybę paslaugų. Socialiniai tinklai leidžia bendrauti net ir esant dideliam geografiniam atstumui. Socialinės inovacijos, remiamos technologijų, skatina socialinę įtrauktį ir tvarumą. Skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų socialinių grupių gali didėti. Šių dienų didžiule aktualija senjorams tapusi skaitmenizacija, didina senjorų socialinę atskirtį. Būtiniausios paslaugos tampa sunkiau pasiekiamos arba jų visai negaunama. Skaitmeninė atskirtis labai didelė srityse, kurios ypač svarbios kasdieniniame gyvenime. Tai sveikatos priežiūros, transporto, finansų, mažmeninės prekybos įstaigos. Daugėjant paslaugų, kurias galima gauti tik internetu ar visiškai atsisakius įprastų būdų, vyresni žmonės, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis, netenka galimybės gauti būtiniausias paslaugas. Besiplečianti skaitmenizacija, mažinanti galimybes vyresniems žmonėms pasinaudoti reikalingomis paslaugomis, didina senjorų atskirtį nuo likusios visuomenės dalies. Taip pat sukelia bejėgiškumo, priklausomybės nuo kitų asmenų jausmą. Šis procesas netgi sudaro prielaidas pažeisti pagrindines žmogaus teises, nes mūsų šalies įstatymai įpareigoja užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, nepaisant amžiaus. Projektu siekiama sudaryti senjorams kuo palankesnes sąlygas gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą, įtraukti senjorus į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Ne visi turi vienodą prieigą prie technologijų ar reikiamų įgūdžių joms naudotis. Tai gali sukelti socialinius skirtumus ir nelygybę, ypač tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių. Todėl projekto poveikis mažins informacinių technologijų įsisavinimo atskirtį. Tikimasi, kad projekto pasekmės ir rezultatai sumažins asmenų, esančių socialinėje atskirtyje išgyvenamą vienišumą, informacinės atskirties jauseną. Kartu pažindami meną, edukacinius potyrius bandysime vieni kitiems padėti keisti aplinką ir galimybes. Tikslinės grupės užimtumui numatytos socialinę atskirtį mažinančios sockultūrinės veiklos: kultūriniai renginiai, patyriminės edukacijos, DI mokymai, interneto svetainės sukūrimas, leidinys. Projekto veiklų įgyvendinimui planuojamos įsigyti prekės ir paslaugos: transporto nuoma, maitinimo paslauga, nešiojamas kompiuteris, mobilusis telefonas. Projekto dalyviai būtų informuojami apie ekstremalią situaciją, jei tokia būtų paskelbta. Tokiu atveju būtų pranešama, kaip saugiai elgtis ekstremalios situacijos metu. Su projekto dalyviais bus aptartos civilinės saugos priemonės, įvertinant galimų pavojų rizikas, numatant jų prevenciją. Projekte dalyvaus savanorė. Numatoma projekto trukmė 24 mėn. Projekto veiklose įtvirtintas horizontalusis principas „lygios galimybės visiems“ kartu su kitais horizontaliais principais: „darnaus vystymosi“ ir „inovatyvumo (kūrybingumo)“. Horizontaliojo principo „lygios galimybės visiems“ taikymas užtikrins, kad visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, bus užtikrintos vienodos teisės ir galimybės naudotis paslaugomis. Projektas atitinka VPS įgyvendinimo veiksmą1.1.2. Sociokultūrinių užimtumo veiklų organizavimas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.