Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione Įgyvendinama

2010 m. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (toliau – Konvencija) tikslas – skatinti ir užtikrinti visų asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijos 19 straipsnis įtvirtina teisės į savarankišką gyvenimą bendruomenėje nuostatas. Konvencijos šalys pripažįsta visų asmenų su negalia lygias teises gyventi bendruomenėje ir būti įtrauktiems į bendruomeninį gyvenimą. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijai pavaldžiose socialinės globos įstaigų (32) stacionariuose padaliniuose gyvena apie 5350 asmenų su negalia. Tokiose institucijose vyrauja žmogaus teisių pažeidimai ir institucinė kultūra, pasižyminti griežta tvarka, socialiniu nuotoliu, institucijų atokumu ir grupine priežiūra. Asmenų su negalia institucionalizacijos mastas atspindi tik problemos pasekmes. Asmenų patekimą į stacionarias globos institucijas lemia: • Individualizuotų paslaugų ir koordinuotos pagalbos atvejo vadybos metodu trūkumas; • Paslaugų trūkumas bendruomenėje; • Nešališkos, kompetentingos, savalaikės ir lengvai prieinamos pagalbos priimant sprendimus nebuvimas; • Pagalbos asmenis su negalia globojantiems, ir (arba) prižiūrintiems, ir (ar) aprūpinantiems artimiesiems trūkumas; • Menkos asmenų su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia pajamos, neleidžiančios gyventi savarankiškai bendruomenėje ir gauti paslaugas; • Visuomenės požiūris, stereotipai ir stigma, kad tokiais asmenimis geriausiai bus pasirūpinta institucinėje globoje, o visuomenė bus apsaugota nuo tariamai nederamo asmenų su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia elgesio. Galimybę asmeniui su negalia gyventi pilnavertį gyvenimą bendruomenėje sąlygoja abipusė sąveika: negalios neturinčių žmonių pasirengimas priimti kitokį individą bei asmens su negalia gebėjimas būti veikliam. Įtraukties esminė nuostata yra ta, kad asmuo su negalia turi visas teises dalyvauti socialinėje bendruomenės veikloje ir jam turi būti sudaromos šitos galimybės. Tai padeda asmenims su negalia būti aktyvesniems ir gyventi kartu su tais, kurie negalių neturi. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria asmenys su negalia yra ne fizinės, o socialinės ir psichologinės. Asmuo su negalia susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į save, jis menkai vertina pats save ir jaučiasi nevisavertis dėl paties negalios pobūdžio (fizinės ir psichinės būklės). Visuomenė dažnai nėra pasirengusi priimti asmenų su negalia kaip lygiaverčių narių. Siekiant didinti asmenų su negalia savarankiškumą ir įtrauktį į darbo rinką, buvo inicijuotas projektas, kurio tikslas - teikiant bendruomenines paslaugas asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, didinti jų savarankiškumą ir taip įgalinti gyventi bendruomenėje. Bendruomeninės paslaugos – alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros ir kt. paslaugos, kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens poreikius bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį. Projekto tikslinė grupė – suaugę asmenys su proto ir/ar psichikos negalia, socialinių paslaugų srities darbuotojai. Netiesioginiai naudos gavėjai - asmenų su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia, šeimos (globėjai, rūpintojai). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet buvo diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir yra daugiau nei 5,5 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų. Institucinės globos pertvarkos (toliau – pertvarkos) tikslas – sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes, asmeniui su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Pertvarka vykdoma 3 etapais: I etapas, kurio metu buvo sukurtos pertvarkai reikalingų sąlygų sukūrimas, II etapas - naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimas tikslinei grupei, įgyvendinant projektą Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-03-0001. III etapo metu numatyta tęsti naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimą, taip užtikrinant pertvarkos tęstinumą. Siekiant užtikrinti efektyvų perėjimą nuo asmenų su intelekto ir (ar) psichikos negalia institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų bei tęsiant institucinės globos pertvarką Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, projekto metu bus įgyvendinamos šios veiklos: 1. Atvejo vadybos paslaugų teikimas intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims; 2. Lengvai suprantamos kalbos prieinamumo didinimas; 3. Pagalbos priimant sprendimus organizavimas ir teikimas; 4. Veiksnumo apribojimo prevencijos veiklos; 5. Teisinės pagalbos organizavimas ir teikimas; 6. Tinklaveikos veiklos; 7. Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas (socialinės dirbtuvės); 8. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas; 9. Pertvarkoje dalyvaujančių subjektų nuolatinis metodinis konsultavimas; 10. Viešinimas ir komunikacija. Projekto nauda. Projekto įgyvendinimas užtikrins šalies socialiniame sektoriuje vykdomos pertvarkos, t.y. perėjimo nuo asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, tęstinumą. Projekto metu bus teikiamos naujų formų paslaugos proto ir psichikos negalią turintiems suaugusiesiems, siekiant didinti šių asmenų su negalia savarankiškumą, skatinti jų integraciją į darbo rinką, vietos bendruomenes ir socialinį gyvenimą. Naujų formų paslaugos suteiks tikslinės grupės asmenims su negalia būti savarankiškesniems, užsidirbti pajamų, dalyvauti bendruomenės gyvenime, nesijausti atstumtaisiais. Taip pat projekto veiklos prisidės prie asmenų su negalia adaptacijos visuomenėje ir neigiamo visuomenės požiūrio į asmenis su negalia mažinimo. Naujų formų paslaugų teikimas suteiks partneriams patirties šių paslaugų teikimą, bus analizuojama paslaugų teikimo patirtis, paslaugos teikimo teigiami rezultatai skatins paslaugų inicijavimą kitose Lietuvos savivaldybėse. Projekte numatytos veiklos bus įgyvendinamos nepažeidžiant horizontaliųjų principų (toliau – HP), atsižvelgiama į Konvencijos nuostatas. Taip pat įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą“ 5 veiklos „Užtikrinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų (kurti, teikti ir plėtoti nestacionarias ir bendruomenines paslaugas: apgyvendinimo su parama, dienos užimtumo, pagalbos šeimai, socialinių dirbtuvių ir kitas paslaugas intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims)“ 5.1 poveiklės „Užtikrinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione“ ir 5.2 poveiklės „Užtikrinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – PFSA) nustatytų reikalavimų dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Projektas savo veiklomis prisideda prie darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo. Principų įgyvendinimas detaliau aprašytas Projekto įgyvendinimo plano (toliau – PĮP) 3.8.3 p.