Piliečių mokslas yra vis labiau populiarėjanti mokslinių tyrimų ir praktikos sritis, kai piliečiai ir mokslininkai bendradarbiauja vykdant mokslinius tyrimus ir kuria naujas žinias. Lietuvos mokslininkų atliktame tyrime (Butkevičienė et. al., 2022) nustatyta, kad piliečių mokslo projektai kuria platų potencialą, įgalinantį užtikrinti bendruomenės socialinę gerovę tokiose srityje, kaip socialinė įtrauktis, įgalinimas, lyčių lygybės užtikrinimas bendruomenėje, individualios galios suvokimas, piliečių įtraukimas į viešąjį valdymą, socialinių problemų sprendimą ir kt. Baltijos šalyse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje atliktas tyrimas (Kaseorg et. al., 2023) atskleidė, kad pagrindiniai įsitraukimo į piliečių mokslo projektus barjerai yra susiję su žinių, gebėjimų ir kompetencijų trūkumu, mažu piliečių projektų matomumu, žemu prioritetu ir susidomėjimu iš mokslinės bendruomenės pusės. Vykdomas projektas atlieps aptartas problemas ir prisidės jų sprendimo įgyvendinant šiuos uždavinius ir veiklas: • Parengti piliečių mokslo veiklų strategiją ir planą. Šio uždavinio veiklos apima: vizijos suformulavimą, misijos apibrėžimą, bendros piliečių mokslo veiklų strategijos ir piliečių mokslo vystymo universitete veiklų plano parengimą. • Ugdyti universiteto bendruomenės ir visuomenės kompetencijas inicijuoti ir vykdyti piliečių mokslo projektus. Šio uždavinio veiklos apima: universiteto bendruomenės kompetencijų kėlimo poreikių žemėlapio sudarymą, mokymų organizavimą ir dalyvavimą konferencijose ugdant kompetencijas piliečių mokslo tematikoje. • Populiarinti piliečių mokslą ir skleisti gerąją praktiką. Šio uždavinio veiklos apima: informacinio turinio piliečių mokslo tema kūrimą, viešinimą įvairiais komunikaciniais kanalais, piliečių mokslo skilties Universiteto administravimą, informacinių renginių organizavimą. Neįgyvendinus projekto, aukščiau įvardintos problemos nebus sprendžiamos, o galimos pasekmės apima ir toliau išliekantį menką visuomenės dalyvavimą su mokslu susijusiose veiklose, mažą pasitikėjimą mokslu, siaurą piliečių individualios galios suvokimą ir bendrąjį pilietinį aktyvumą, ribotas visuomenės žinias ir gebėjimus prisidėti prie piliečių mokslo projektų, nepakankamai išplėtotą mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą, žemą visuomenės motyvaciją prisidėti prie mokslu grįstų žinių kūrimo. Esminiai projekto siekiami rezultatai: (1) aiški ir konkreti piliečių mokslo vystymo universitete strategija ir planas; (2) padidėjusios mokslininkų kompetencijos vykdyti piliečių mokslo projektus; (3) išaugęs mokslininkų ir visuomenės supratimas apie piliečių mokslą ir jo reikšmę. Ilgalaikiai siekiami projektų rezultatai: skatinti inovacijas, sąmoningumą, pasitikėjimą mokslu ir mokslo vystymąsi, taip pat prisidedant prie UNESCO darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Dalyvaudami piliečių mokslo veiklose, piliečiai gali įgyti praktinių įgūdžių, įskaitant tyrimų planavimo ir įgyvendinimo, duomenų rinkimo, mokslinių problemų sprendimo, komandinio darbo, komunikacijos ir kitų kompetencijų, taip pat prisidėti siekiant tvarumo, socialinės gerovės bei klimato ir aplinkos apsaugos tikslų. Projekto tikslo ir veiklų sąsajos su strateginiais nacionaliniais ir tarptautiniais dokumentais. Nors Lietuvos mokslo ir inovacijų strategiją formuojančiuose dokumentuose piliečių mokslo koncepcija nėra plačiai minima, piliečių įtraukties bei atviro mokslo poreikis yra aiškiai išreikštas. Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėse (2016) konstatuojama, kad Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos veiklos rezultatai neatitinka šalies socialinės ir ekonominės plėtros poreikių. Mokslo pažanga ir inovacijos daro įtaką visuomenės raidos tendencijoms ir įvairių sektorių reformoms, todėl modernios ir įtraukios mokslo kultūros formavimas yra kertinis poreikis. Tai atsispindi „Sumanios specializacijos“ programoje, kurioje vienas iš prioritetų yra įtraukios ir kūrybingos visuomenės vystymas per inovatyvias piliečių ugdymo technologijas, užtikrinančias mokslo pasiekiamumą, lankstumą, patrauklumą ir efektyvumą. Šiuo projektu siekiama atliepti šių strateginių dokumentų tikslus. Projektas taip pat atlieps ir tarptautinius strateginius dokumentus. Pavyzdžiui, projektu siekiama atliepti ERA veiksmo Nr. 14 “Priartinti mokslą prie piliečių“ tikslus. Piliečių, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra pabrėžiami kaip pagrindas siekiant didesnio mokslo poveikio visuomenei ir didesnio pasitikėjimo mokslu. Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis organizuoja ES masto dalyvaujamojo mokslo kampanijas, skirtas informuotumui didinti ir tinklų kūrimui, sutelktinio finansavimo platformas ir visos Europos hakatonus, visų pirma pagal programos "Europos horizontas" misijas. Komisija kartu su valstybėmis narėmis plėtoja geriausią praktiką, kaip atverti mokslą ir inovacijas piliečiams, ypač jaunimui. Todėl šio projekto metu plėtojamos piliečių mokslo veiklos tiesiogiai atlieps ERA iškeltus tikslus. Įgyvendinant projektą būtų atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu būtų laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.