POTVYNIŲ RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS KINTŲ, SAKUČIŲ ŽIEMOS IR ALKOS VASAROS POLDERIŲ TERITORIJOSE, ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE Įgyvendinama

Įgyvendinus projektą „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderių teritorijose, Šilutės rajono savivaldybėje“, būtų išspręstos esminės projekto tikslinės grupės – projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenančių gyventojų, problemos: sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, apsaugotas jų turtas, sudarytos palankios sąlygos gyventojų ekonominei ir kt. veiklai vykdyti. Projekto esminių ir žemiau išvardintų problemų atsiradimo priežąstys yra Šilutės rajono savivaldybės Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderių teritorijų inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių, hidrotechnikos, melioracijos statinių bloga techninė būklė, kurią įtakoja lėšų trūkumas, reikalingas šių sistemų bei statinių gerai techninei būklei užtikrinti. Ši našta yra nepakeliama Šilutės rajono savivaldybės administracijai, kas sąlygoja ir žemiau nurodytų ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių problemų atsiradimą regione. Projektas taip pat spręstų ir kitas, susijusias projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenančių gyventojų ir Šilutės rajono problemas: 1. Ekonominės problemos. Potvynių metu dauguma atvejų turtas nėra visiškai sunaikinamas, tačiau projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenantys gyventojai bei ekonominę veiklą vydantys ūkio subjektai, taip pat teritorijoje išsidėstę viešieji ir kt. objektai, priklausomai nuo užliejimo gylio potvynių metu, patiria skirtingą žalą, pvz. išlaidos pastatų atstatymui, nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo, išlaidos infrastruktūros objektų remontui ir kt. Žemiau pateikiamos neigiamos pasėkmės ir patiriami potvynių nuostoliai atskiriems objektams: • Neigiamos pasekmės nuosavybei/pastatams – išlaidos pastatų atstatymui; • Neigiamos pasekmės infrastruktūros objektams – išlaidos kelių remontui, išlaidos kitų infrastruktūros statinių remontui; • Neigiamos pasekmės žemės naudojimui kaimo vietovėse – žemės ūkio biologinio turto nuostoliai – augalininkystė, žemės ūkio biologinio turto nuostoliai – gyvulininkystė; • Neigiamos pasekmės ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.) – nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo; • Kitos neigiamos ekonominės pasekmės – netiesioginiai ekonominiai, socialiniai kaštai bei išlaidos skubios ir ilgalaikės pagalbos priemonėms. 2. Aplinkosauginės problemos. Šiandien dėl nepakankamo finansavimo didžioji dalis polderių sistemų, tame tarpe ir Šilutės rajono savivaldybės Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderių teritorijų inžinerinės apsaugos nuo potvynių priemonės, hidrotechnikos, melioracijos statiniai, nėra geros techninės būklės, ko pasekoje, jos nebegali atlikti joms keliamų uždavinių – savalaikiai šalinti perteklinį vandens kiekį iš apsemtų teritorijų ir užtikrinti geras tų teritorijų gyvenimo bei ekonominės veiklos salygas. Dėl to keičiasi augalijos struktūra šiose teritorijose, auga menkaverčiai krūmai, kiti sumedėję augalai, piktžolės. Tai gadina kraštovaizdį ir bendrą vietovės patrauklumą, mažėja nekilnojamojo turto vertė rinkoje, mažėja ūkinė, o taip pat ir dėl tam tikrų tipų pusiau natūralių paukščių buveinių ir jų rūšių nykimo, bei gamtinė tų teritorijų vertė. 3. Socialinės problemos. Gyventojai, gyvenantys nepalankaus vandens rėžimo teritorijose patiria įvairius nepatogumus, priklausomai nuo jų socialinės padėties, t.y. amžiaus, sveikatos būklės, pajamų, darbingumo ir kt., pvz. gyventojai, turintys didesnių sveikatos problemų, neįgalumą, stichinės nelaimės metu patys ne visuomet gali apsisaugoti nuo potvynių keliamos grėsmės, todėl privalo kviestis pagalbos iš šalies, kreiptis į kaimynus, pagalbos tarnybas, kas sukelia didelius nepatogumus, kurie daro neigiamą įtaką jų sveikatos būklei. Šie ir kiti paminėti veiksniai kelia gyventojų nepasitenkinimą gyvenamąja teritorija, nepalankia aplinka verslo plėtrai bei kitai veiklai, o tai reiškia, kad nepatrauklios gyvenimo, ekonominės veiklos sąlygos gali įtakoti ir rajono gyventojų skaičiaus bei verslo plėtros sumažėjimą. Įgyvendinus projektą „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderių teritorijose, Šilutės rajono savivaldybėje“, būtų išspręstos aukščiau išvardintos problemos, sudarytos galimybės kompleksinei darniai viso Šilutės rajono plėtrai, prie kurios, sukūrus pakankamą infrastruktūrą, prisidėtų ir patys Šilutės rajono savivaldybės gyventojai. Pagal 2002 m. birželio 28 d. LR vyriausybės nutarimą Nr. 1012 „Dėl turto perdavimo“, hidrotechnikos ir melioracijos įrenginiai, pagal Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą sąrašą, buvo perduoti patikėjimo teise valdyti ir naudoti Šilutės rajono savivaldybės administracijai. Už šių įrenginių techninės priežiūros reikalavimų įgyvendinimą atsakingi Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus kvalifikuoti techniniai prižiūrėtojai. Žemės sklypai, kuriuose bus vykdomos projekto veiklos nesuformuoti. Planuojamiems rekonstruoti esamiems melioracijos, hidrotechnikos statiniams – pylimams, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise valdomi Šilutės rajono savivaldybės administracijos, pagal jų kategoriją, žemės sklypų formavimo procedūros neatliekamos.