POTVYNIŲ RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE Įgyvendinama

Įgyvendinus projektą „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Kretingos rajono savivaldybėje“, būtų išspręstos esminės projekto tikslinės grupės – projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenančių gyventojų, problemos: sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, apsaugotas jų turtas, sudarytos palankios sąlygos gyventojų ekonominei ir kt. veiklai vykdyti. Projekto esminių ir žemiau išvardintų problemų atsiradimo priežąstys yra Kretingos rajono savivaldybės Kumponų viensėdijos (SB “Rasa“) teritorijos inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių, hidrotechnikos, melioracijos statinių bloga techninė būklė, kurią įtakoja lėšų trūkumas, reikalingas šių sistemų bei statinių gerai techninei būklei užtikrinti. Ši našta yra nepakeliama Kretingos rajono savivaldybės administracijai, kas sąlygoja ir žemiau nurodytų ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių problemų atsiradimą regione. Projektas taip pat spręstų ir kitas, susijusias projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenančių gyventojų ir Kretingos rajono problemas: 1. Ekonominės problemos. Potvynių metu dauguma atvejų turtas nėra visiškai sunaikinamas, tačiau projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenantys gyventojai bei ekonominę veiklą vykdantys ūkio subjektai, taip pat teritorijoje išsidėstę viešieji ir kt. objektai, priklausomai nuo užliejimo gylio potvynių metu, patiria skirtingą žalą, pvz. išlaidos pastatų atstatymui, nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo, išlaidos infrastruktūros objektų remontui ir kt. Žemiau pateikiamos neigiamos pasekmės ir patiriami potvynių nuostoliai atskiriems objektams: • Neigiamos pasekmės nuosavybei/pastatams – išlaidos pastatų atstatymui; • Neigiamos pasekmės infrastruktūros objektams – išlaidos kelių remontui, išlaidos kitų infrastruktūros statinių remontui; • Neigiamos pasekmės žemės naudojimui kaimo vietovėse – žemės ūkio biologinio turto nuostoliai – augalininkystė, žemės ūkio biologinio turto nuostoliai – gyvulininkystė; • Neigiamos pasekmės ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.) – nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo; • Kitos neigiamos ekonominės pasekmės – netiesioginiai ekonominiai, socialiniai kaštai bei išlaidos skubios ir ilgalaikės pagalbos priemonėms. 2. Aplinkosauginės problemos. Šiandien dėl nepakankamo finansavimo didžioji dalis sausinimo sistemų, tame tarpe ir Kretingos rajono savivaldybės Kumponų viensėdijos (SB “Rasa“) teritorijos inžinerinės apsaugos nuo potvynių priemonės, hidrotechnikos, melioracijos statiniai, nėra geros techninės būklės, ko pasėkoje, jos nebegali atlikti joms keliamų uždavinių – savalaikiai šalinti perteklinį vandens kiekį iš apsemtų teritorijų ir užtikrinti geras tų teritorijų gyvenimo bei ekonominės veiklos sąlygas. Dėl to keičiasi augalijos struktūra šiose teritorijose, auga menkaverčiai krūmai, kiti sumedėję augalai, piktžolės. Tai gadina kraštovaizdį ir bendrą vietovės patrauklumą, mažėja nekilnojamojo turto vertė rinkoje, mažėja ūkinė, o taip pat ir dėl tam tikrų tipų pusiau natūralių paukščių buveinių ir jų rūšių nykimo, bei gamtinė tų teritorijų vertė. 3. Socialinės problemos. Gyventojai, gyvenantys nepalankaus vandens rėžimo teritorijose patiria įvairius nepatogumus, priklausomai nuo jų socialinės padėties, t. y. amžiaus, sveikatos būklės, pajamų, darbingumo ir kt., pvz. gyventojai, turintys didesnių sveikatos problemų, neįgalumą, stichinės nelaimės metu patys ne visuomet gali apsisaugoti nuo potvynių keliamos grėsmės, todėl privalo kviestis pagalbos iš šalies, kreiptis į kaimynus, pagalbos tarnybas, kas sukelia didelius nepatogumus, kurie daro neigiamą įtaką jų sveikatos būklei. Šie ir kiti paminėti veiksniai kelia gyventojų nepasitenkinimą gyvenamąja teritorija, nepalankia aplinka verslo plėtrai bei kitai veiklai, o tai reiškia, kad nepatrauklios gyvenimo, ekonominės veiklos sąlygos gali įtakoti ir rajono gyventojų skaičiaus bei verslo plėtros sumažėjimą. Įgyvendinus projektą „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Kretingos rajono savivaldybėje“, būtų išspręstos aukščiau išvardintos problemos, sudarytos galimybės kompleksinei darniai viso Kretingos rajono plėtrai, prie kurios, sukūrus pakankamą infrastruktūrą, prisidėtų ir patys Kretingos rajono savivaldybės gyventojai. Kretingos rajono savivaldybės administracija, su investicijų projektu susijusius melioracijos, hidrotechnikos statinius valdo ir naudoja vadovaudamiesi 2014 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. XII-802 (aktualia redakcija), nuostatomis. Šio įstatymo paskirtis nustatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Už šių statinių techninės priežiūros reikalavimų įgyvendinimą atsakingi Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus kvalifikuoti techniniai prižiūrėtojai. Žemės sklypai, kuriuose bus vykdomos projekto veiklos nesuformuoti (valstybinė žemė). Planuojamiems rekonstruoti esamiems melioracijos, hidrotechnikos statiniams – pylimams, kurie išsidėstę valstybinėje žemėje ir valdomi Kretingos rajono savivaldybės administracijos, pagal jų kategoriją, žemės sklypų formavimo procedūros neatliekamos. Valstybinės žemės valdytojo-patikėtinio raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas pateiksime vėliausiai iki 2026.08.30 (projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto rengimo metu).