Projekto aktualumas. Lietuvoje o ir Europoje, ypač po pandemijos, labai išaugo maisto išsinešti, ar į namus/darbą pristatymo paslauga. Lietuvoje maisto išsinešimui, transportavimui naudojamos vienkartinės pakuotės iš plastiko, folijos ar popierinės su plastikiniais dangteliais. Tokių pakuočių naudojimas sukelia daugybę ekologinių, socialinių ir ekonominių problemų, todėl tai tampa vis aktualesnė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Pirmiausia, susidaro didžiuliai kiekiai panaudotų pakuočių atliekų. Remiantis Eurostat duomenimis ir palyginus 2010 ir 2021 m. atliekų statistiką, atliekų nuo vienkartinių pakuočių padidėjo 34 kilogramais vienam gyventojui per metus, tuo tarpu perdirbamų atliekų kiekis išaugo 22 kg/vienam gyventojui (Eurostat, 2022). Remiantis Všį „Gamtos ateitis“ atliktu tyrimu, tik 47% Lietuvos gyventojų rūšiuoja visas atliekas, tik 35% rūšiuoja dalį atliekų, 18 proc. visai nerūšiuoja. Net jei ir rūšiuojamos ir surenkamos, šių pakuočių perdirbimas yra komplikuotas, nes jos užterštos maisto likučiais ir dažniausia patenka į deginimo srautą, to pasėkoje prarandami ir didžiuliai finansiniai ir medžiagų resursai, o intensyvi pakuočių gamybos grandinė jau būna palikusi emisijų pėdsakus. Antra, vienkartinių pakuočių naudojimas sukelia didelę ekonominę naštą, kadangi kiekvienais metais šalys išleidžia milijardus dolerių atliekų tvarkymui ir aplinkos atkūrimui, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti neigiamą poveikį ekonomikai. To pavyktų išvengti naudojant daugkartines pakuotes ir perdirbtų medžiagų ir taip pat jas perdirbant pakuotes, pasibaigus galiojimui, pavyzdžiui, perdirbant gėrimų skardines sutaupoma iki 95% energijos.Trečia, vienkartinių pakuočių naudojimas pakeičia gyventojų vartojimo įpročius ir vartojimo ekonomiką. Perėjus prie daugkartinių pakuočių, gyventojai prisidėtų prie tvarumo principų įgyvendinimo ir galėtų sutaupyti. Vienas iš svarbiausių Europos Komisijos siekių iki 2040 m. kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje sumažinti pakuočių atliekų kiekį bent 15 proc., kuo daugiau pakuočių perdirbti ir visoje ES numatyti vienodą pakuotės ženklinimą, kuris leis lengvai suprasti, kaip pakuočių atliekos bus surenkamos ir perdirbamos, taip pat – nustatyti pakuočių kūrimo standartus, kurie užtikrintų daugkartinį jų panaudojimą. Europos Sąjungos strategijos, tokios kaip "Nulinės atliekos" ir "Plastikinių atliekų mažinimas", nustato aiškius tikslus mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą ir skatinti daugkartinių alternatyvų plėtojimą. Šios strategijos grindžiamos ES ir LR teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo ir dėl plastikinių pakuočių. Projektas prisidės prie Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinimo, remsis Atliekų tvarkymo įstatymu, reglamentuojančiu vienkartinių pakuočių naudojimą. Projektu sprendžiamos problemos: Šiuo projektu siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių siekių įgyvendinimo vienkartinių pakuočių mažinimo srityje, skatinti vartotojų sąmoningumą ir tvarų vartojimą, taip pasiūlant ekologišką, inovatyvų sprendimą, mažinantį atliekų kiekį, padedantį gyventojams sutaupyti, skatinantį tvarios verslo ekosistemos gyvybingumą bei aplinkosaugą. Projekto įgyvendinimo metu bus diegiama daugkartinio naudojimo pakuočių sistema, skirta maistui ir gėrimams išsinešti ar pristatyti į užsakymo vietą. Tokiu būdu bus mažinamas poveikis aplinkai (ypač pakuočių atliekų kiekis) maitinimo paslaugų srityje, organizuojant depositinę pakuočių sistemą. Naudojant daukartinio naudojimo indus, mažės aplinkai palankiems produktams pagaminti sunaudojamų žaliavų kiekis, tai pat išmetamų neperdirbamų atliekų kiekis. Tai prisidės ir prie ŠESD emisijų ir pasaulinio klimato kaitos potencialo mažinimo. Depozitinės sistemos sukūrimui reikalinga modeliuoti ir optimizuoti piniginius (finansinius) srautus, informacinius ir logistinius srautus, o ir poveikį aplinkai (naudojami ištekliai, susiradančios atliekos ir emisijos). Modeliuojant įvairius poveikio aplinkai scenarijus, atliekant prototipų vertinimą ir renkant optimaliausią rinkai pasiūlymą, projekte numatoma bendradarbiauti su Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutu, su kuriuo pareiškėjas yra sudaręs sutartį. Bendradarbiavimo su mokslo įstaiga tikslas parinkti tokius scenarijus, kurie mažintų poveikį aplinkai visos maisto ir pakuočių tiekimo grandinės požiūriu. Numatomas projekto rezultatas: Poveikis aplinkai (kiekybinis rodiklis) 18-oje poveikio aplinkai kategorijų (įskaitant ir klimato kaitos kategoriją, ŠESD emisijas) ir 3-jose žalos kategorijose (žala ekosistemoms, žala žmonių sveikatai, žala ištekliams). Inovatyvaus scenarijaus poveikio aplinkai kiekybinis palyginimas su esamomis sistemomis. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami jokie horizontalieji principai (toliau – HP): HP – darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo), lygių galimybių ir nediskriminavimo, bus užtikrinamas prieinamumas visiems. Projektas tiesiogiai prisidės prie inovatyvumo (kūrybingumo principo, kadangi projekte numatoma diegti inovatyvius produktus ir technologijas. Taip pat projektas tiesiogiai prisidės prie darnaus vystymo principo 12 „Atsakingas vartojimas ir gamyba“ ir 13 „Kova su klimato kaita“, kadangi prisideda prie ES ir LR strateginių dokumentų ir „Žaliosios ekonomikos principų bei poveikio aplinkai įgyvendinimo, kadangi mažins taršos poveikį aplinkai. Be to, numatoma kurti tvarius produktus ir technologijas, visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088.. Bus užtikrinamas atitikimas reikšmingos žalos nedarymo principui (2021/C58/01). Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.